Dažnai literatūroje išskiriamos dvi priešpriešos: asmeninio stiliaus turėjimas ir aklas mados vaikymasis. Bet tai nėra pagrindinis rodiklis, kad gebate atsispirti mados pagundoms. Netgi turint aiškiai suformuotą asmeninį stilių kils noras vaikytis kitų vyraujančių madingų apraiškų: naujieji „iPhone“ modeliai, naudojimasis socialiniais tinklais, žaismingas manikiūras su mėnuliukais, šiuolaikinės veido procedūros, tenisas, dietos.
Galima būtų sudaryti išties ilgą sąrašą. Bet savęs paklauskite, ar visa tai darote iš širdies, ar dėl prestižo, noro atrodyti šiuolaikišku ir madingu individu?
Pelus nuo grūdų atskiriame greitai. Stebint madingus žmones dažnai tikrumo jausmą užglaisto noras įtikti visuomenei arba sulaukti pripažinimo tam tikrame žmonių sluoksnyje. Tačiau ar tai nėra privalomas žaidimas norint gyventi šiuolaikiniu ritmu?
Mada yra svarbi tik nedidelei grupei žmonių, kurie priima šį žaidimą, nes tai sąlygoja ekonominiai sumetimai.
Mada gali suteikti malonumą individui, tačiau tikrai nesieja asmens su jo saviraiška. Nes jei vienintelė saviraiškos priemonė yra priderinti dirželį prie rankinės ar pamosikuoti teniso rakete be entuziazmo, tiesiog elgtis madingai, tai parodo itin paviršutinišką požiūrį į save ir gyvenimą.
Mados malonumai yra siejami su kolektyviniu jausmu, tačiau kai šis fenomenas įformina turinį, išvengiama konflikto: darau tai dėl savęs, o ne dėl kitų.
Stilius išlaiko individualumą, todėl aiškaus asmeninio stiliaus turėjimas yra siejamas su stipraus charakterio žmogumi, kuris gerai pažįsta save, žino savo prioritetus ir vertybes.
Yra posakis: „Kai atrandi savo stilių, mada tampa nebesvarbi.“ Tas, kuris madingas, nebūtinai yra stilingas, o tas, kuris stilingas, nebūtinai yra madingas. Stilingo žmogaus viskas turi būti apgalvota ir viskas turi atitikti: tai, kaip žmogus atrodo, ką veikia, kur dirba, kuo domisi, kokie įpročiai ir dienos ritualai, kuo maitinasi.
Asmeninis stilius apima elgesį ir elgseną su kitais žmonėmis, asmens temperamentą, požiūrį į gyvenimą, savivertės suvokimą. Todėl jis geba save pristatyti visuomenei, koks yra iš tiesų, neapsimestinai. Juk būtent išsikelti tikslai, vertybės ir įsitikinimai, gabumai lemia savivertę, o ne prabangūs drabužiai. Todėl labiau reikėtų vertinti gerai derantį asmeninį stilių, o ne grožį.
Stilius yra sudedamoji mados fenomeno dalis, nes mada – kintantis ir įvairialypis reiškinys, turintis įtakos stiliaus sąvokai. Kalbėdami apie tam tikrą laikotarpį prisimename tuo metu vyraujantį stilių.
Pavyzdžiui, mini sijonų mada XX a. septintajame dešimtmetyje vyravo kaip nauja mados tendencija, kurios apraiškos išliko iki šių laikų. Tačiau šiandien trumputis sijonas įgijęs kitą reikšmę – tai tapo stiliaus detale, kuri gali būti panaudota kuriant asmeninį stilių.
Mada – tarsi įrankis, naudojamas jam sukurti. Gebėjimas atsirinkti ir suvokti, kas iš didžiulės pasiūlos yra vertybė.
Asmuo, nesuformavęs asmeninio stiliaus, aklai vaikysis mados. Vergavimas jai dažnai slepia nesaugumo jausmą, atsiradusį dėl baimės nepritapti socialinėje terpėje. Prigimtinės vertės stoką dažnai kompensuoja vardiniai prekių ženklai, padėsiantys sudaryti kitiems įspūdį. Šioje situacijoje ir kyla konfliktas tarp išorinio mados pasaulio, savivertės jausmo ir asmeninio stiliaus kūrimo.
Šiandieniame pasaulyje vardiniams daiktams suteikiama prasmė per įvairias asociacijas.
Dizainerių ir reklamų kūrėjų pelnas priklauso nuo mūsų su drabužiais susijusių emocinių potyrių ir troškimo išsiųsti žinutę aplinkai, kad dalelė jūsų atitinka prekės ženklo įvaizdį. Taip užpildoma vidinė tuštuma, jaučiama, kad susitapatinus su galingu, prabangiu prekės ženklu pakeliamas savivertės jausmas, įveikiamos vidinės baimės.
Tačiau ar ilgam? Vėl užmerkiame akis bijodami pažvelgti į savo tikrąjį „aš“ ir atsiduriame tame pačiame užburtame rate. Kai mados vartotojai aklai kopijuoja svetimus išvaizdos standartus, joje nebevyrauja harmonija.
Visuomet turi atsiskleisti žmogaus individualumas, kitu atveju net stilingiausias drabužis lieka tiesiog gražiu apdaru. Turėtume daugiau dėmesio skirti rengimosi kultūrai, lavinimuisi, nes jei vidus skurdus, joks prabangos ženklas nesužibės. Tai turi rezonuoti su vidiniu vartotojo turiniu. Nors pas mus vis dar vyrauja toks supratimas – jei perki brangų rūbą, turi skonį. Tačiau tai – tik miesčioniškumo apraiška. Madai reikia tik pinigų, o ne skonio.
Žmogus, atradęs savo stilių, tampa ne tik harmoninga, bet ir praktiška asmenybe. Nebelieka gyvenime neatsakingo išlaidavimo pirkiniams ir laiko gaišimo galvojant, kuo apsirengti rytais. Nors verta paminėti, kad skonis yra įgimta savybė, kaip ir muzikantui klausa. Todėl dažnai skonio neturėjimą, ypač moterys, kompensuoja „turėjimo“ jausmu.
Tačiau galima ugdyti individualumą, užsiimti savistaba, investuoti į savęs pažinimą. Stebėti savo elgesį, toną, manieras, eiseną, kalbėseną, ugdyti vidinį grožį.
Atrasti tinkamą spalvų gamą, formas ir proporcijas, derančias pagal amžių ir figūrą. Svarbiausia yra savęs pajautimo jausmas ir saikas, rengtis tais deriniais, kurie tinka, o ne yra tik madingi, ir su kuriais jaučiatės savimi.
Paklauskite savęs: „O kaip aš iš tiesų jaučiuosi?“ Jaustis darnoje su savimi – kelias į visaverčio gyvenimo kūrimą. Mados pasaulis turi mums teikti džiaugsmą, o ne kelti norą konkuruoti kiekiais ir kainomis.
Reikia nepamiršti, kad mada yra kintantis, laikinas reiškinys, tad nejaugi prašvaistysime visą gyvenimą paskui ją lakstydami, taip ir nepažinę savęs ir nepristatę pasauliui tikrojo „aš“? Gyvenimas netikrumui per trumpas!
Išlikti šiuolaikišku žmogumi neprarandant savo tikrosios tapatybės yra sąmoningas pasirinkimas. Jeigu mados pasiūla sutampa su tikraisiais vidiniais troškimais, telieka dėkoti jos įvairovei. Su mada turime išmokti bendrauti: ji mums visada bus dosni savo pasiūla, tačiau mes turime išmokti atsisakyti to, kas ne mūsų ir ne mums skirta.
Su mada darniai ir kokybiškai bendrauti galime tik gerai pažinę save. Taip išmoksime gyventi kokybišką gyvenimą – sukūrę savo asmeninį stilių, apimantį ir mūsų gyvenimo būdą, kuris rezonuoja su mūsų vidumi ir tikraisiais troškimais.
