Užmiestyje gyvenanti TV laidų vedėja Rūta Mikelkevičiūtė (47 m.) kasdien su vyru Rolandu Remeikiu, dukra Dominyka ir sūnumi Jonu Antanu vaikštinėja po miškus, kuriuose nesutiksi nė vieno žmogaus. Kad ir kaip keistai skambėtų, tačiau visuomet darbuose užsisukusi moteris per karantiną džiaugiasi būdama namuose.
„Bijau pasirodyti nepataikanti į bendrą foną, bet, atmetus tai, kokią pamatai tikrąją situaciją Lietuvoje atsidaręs internetą, man šis karantinas yra puikus. Jis suteikė galimybę skirti laiko tam, kam iki šiol niekaip neatrasdavau. Susidėliojau prioritetus, kokie jie vis dėlto gyvenime turėtų būti. Dar niekada nesu tiek laiko buvusi su savo vaikais, dar niekada nesu tiek buvusi virtuvėje. Mano gyvenime tikriausiai nėra buvę tiek pirmų kartų“, – „Stiliui“ smagiai pasakojo Rūta.
Moteris negali gyventi be judėjimo. Rūta juokėsi: jei kas nors norėtų ją pribaigti, reikėtų uždaryti kambaryje ir liepti ant sofos žiūrėti televizorių.
Tad dabar Rūta turi puikią progą iš spintos išsitraukti ir pravėdinti 15 metų senumo slidinėjimo kostiumą ir net... vaikystės roges.
„Kostiumas labai dera prie to balto mūsų, pavadinčiau šveicariško, kurorto. Juokas juokais, bet nesu slidinėtoja ir niekada nevažiavau į kalnus, nes paniškai bijau aukščio.
Bet prieš 15 metų nusipirkau fantastišką kostiumą, nes tuo metu man reikėjo skristi į Laplandiją. Kadangi jis yra baltos ir žydros spalvų, mūsų pliurzėje negalėdavau juo puoštis.
O dabar atsirado puiki proga jį pravėdinti. Kaip, beje, ir savo vaikystės rogutes, kurios daug geresnės už visokius plastikinius pašikniukus. Pasivaikščiojimas man – tai laikas su žmonėmis, ilgi pokalbiai, o anksčiau per buitį visa tai pamiršdavau“, – pasakojo ji.
Bijodama paslysti ir kad galėtų eiti spartesniu žingsniu, Rūta su visa šeima įsigijo specialias grandines ant batų.
„Kad savo penkerių metų sūnų išlaikyčiau keturias valandas lauke visą įraudusį, tai neįtikėtina. Bet kai išeiname, net nepajuntame, kaip nueiname 15 kilometrų. Tai nuostabu. Aš sakau: mamytė ir tėvelis sugrįžo namo“, – šypsojosi ji.
Pasivaikščiojimus R.Mikelkevičiūtė derina su darbu. Moteris juokauja neatsimenanti, kada galėjo sau leisti būti su kauke ant plaukų, tuo pat metu dirbti, o vėliau leistis į mini žygį.
Po pasivaikščiojimų ji jaučiasi tarsi būtų išgėrusi kelis puodelius stiprios kavos.
„Turiu žemą kraujospūdį. Man rytas neprasideda be kavos. Buvimas gryname ore ir judėjimas – gyvybiškai svarbu. Kitaip nuolat miegočiau – sėdėčiau ir žiovaučiau. Be to, damos verkia, kad nuo sėdėjimo namuose joms auga svoris. O man – atvirkščiai. Kai nejudu, baigiu apskritai visas formas prarasti – pradedu džiūti. Man taip netinka. Noriu būti labai energinga“, – šypsojosi ji.
