„Aš buvau pakviesta dengti stalo vienoje tuoktuvių šventėje, padėjau draugei ir jos mamai, kurios ten šeimininkavo, o Petras į vestuves atvyko kaip muzikantas.
Tuomet jis pirmą kartą lankėsi Tauragėje. Atskubėjo iš kitos šventės ir buvo labai pavargęs. Pamačiau, kaip atėjęs į virtuvę trina tabletę šaukšte, ir pasiteiravau, kodėl negali nuryti įprastai.
Pasakiau, kad taip tabletes trinu savo dukrai Ingridai. Petrą tai, kad turiu dukrą, nustebino ir jis pasiteiravo mano vardo. Kai pasakiau, kad esu Liveta, buvo nustebęs, nes nebuvo tokio vardo girdėjęs.
Tą vakarą jis mane vadino įvairiausiais vardais – ir Iveta, ir Žiuržeta. Kadangi buvo išties pavargęs, vis prašė atnešti kavos, o aš jam į kavą, kad būtų energijos, įpildavau degtinės. Taip ir suviliojau“, – su šypsena pažintį prisiminė Liveta.
Moteris sutuoktinį sužavėjo iš – pirmo žvilgsnio. Vyras po pirmo jųdviejų susitikimo pažadėjo pagroti jai per gimimo dieną nemokamai, tačiau taip ir neatvyko. Šis Petro poelgis nuvylė L.Kazlauskienę, bet tam jis turėjo rimtą pasiteisinimą.
„Labai nusiminiau. Draugės man sakė, kad negaliu pasitikėti muzikantu, nes jie tik širdį sudrasko ir palieka. Tačiau Petras žodį tesėjo ir atvyko pirmadienį. Paklausus, kodėl nepasirodė mano gimimo dieną, Petras pasakė, kad šventė savo gimtadienį.
Tuomet paaiškėjo, kad mūsų gimtadieniai yra padieniui – mano rugsėjo 20-ąją, o Petro – kitą dieną“, – kalbėjo dainininkė.
Anuomet nebuvo mobiliųjų telefonų, tad juodu ilgą laiką bendravo telegramomis. Moteris pasakojo, kad Petras buvo be galo paslaugus, mandagus ir kultūringas. Meilė užsiliepsnojo begalinė, nes Petras pas Livetą į Tauragę iš Kaišiadorių skubėdavo kone kasdien.
„Tai buvo fenomenalu – išeidavau į miestą apsipirkti, o jis atvykdavo manęs neįspėjęs ir nerasdavo namuose. Tuomet ieškodavo po miestą ir visuomet rasdavo. Pamenu, stoviu eilėje prie maisto produktų ir matau, kaip į parduotuvę įėjęs vyriškis šokinėja aukštyn ir kažko dairosi. Netrukus suprantu, kad tai Petras. Jis man visuomet liepdavo palikti eilę ir nuveždavo ten, kur jų nebūdavo“, – pasakojo Liveta.
Kaip ir širdį suvirpinę jausmai, taip ir vestuvės Livetai buvo netikėtos.
„Kauno rajono savivaldybės rūsyje buvo komercinė parduotuvė. Joje pamačiau be galo gražius batelius, nuo jų ilgai negalėjau atsitraukti. Jie kainavo net 250 rublių!
Petro paklausiau, ar kai turėsime pinigų, jis man juos nupirks. Išgirdau pažadą, kad taip ir bus. Kitą dieną jis paėmė mano pasą. Nė nenutuokiau kam. Tada išvykome į miestą ir sugrįžome į tą pačią parduotuvę. Petras paprašė manęs tuos gražiuosius batelius pasimatuoti. Tiko kaip nulieti – balti, aukštakulniai, lakiniai. Atrodė tobulai.
Jis mane su tais bateliais pagriebė į glėbį ir nusinešė į metrikacijos skyrių. Pasirodo, už juos jau buvo anksčiau sumokėjęs“, – romantišką istoriją prisiminė Liveta.
1991-ųjų rugpjūčio 29 d. pasikvietę artimiausius draugus jie sumainė aukso žiedus. Šventė buvo kukli, nes, Livetos žodžiais, didelėms iškilmėms tiesiog nebuvo pinigų.
„Nuvykome į fotoateljė, o sugrįžę namo radome netikėtą staigmeną. Dar į mokyklą neinanti Ingrida mums paruošė vakarienę – iškepė kalmarų iš skardinės. Tikriausiai matė, kaip aš juos ruošdavau, tad nusprendė pati padaryti. Paruošusi vaišes Ingutė pasakė: „Sveikinu jus susituokus.“ Ji buvo pirma, kuri mus pasveikino“, – sakė dainininkė.
Šiemet perlines vestuves švęsiantys dainininkai šią datą iki šiol dažniausiai paminėdavo pas giminaičius Vokietijoje, mat ten beveik prieš 30 metų juodu vyko medaus mėnesio.
