„Dirbau rytinėje laidoje ir kartą eteryje nusijuokiau iš ėjimo atbulomis varžybų. To juoko epizodas tapo tikra sensacija internete. Liudas, pamatęs mane pažinčių programėlėje „Tinder“, parašė man per feisbuką, kad toli nueisiu ir neatbulomis su tokiais įrašais socialiniame tinkle apie močiutę.
Pasiūlė pataisyti dviratį ar kažką panašaus – rodos, taip neseniai tai buvo, o jau nieko nepamenu. Iš pradžių į viską žiūrėjau skeptiškai, maniau – kaip čia taip iš niekur gali atsirasti normalus žmogus. Tačiau pamažu viskas pasidarė aiškiau“, – prisiminė Živilė.
Perspektyvus teisininkas žinomą televizijos žurnalistę pakerėjo savo atkaklumu, kai stengėsi užkariauti jos širdį.
„Liudas pareiškė, kad norės su manimi pasenti. Net kai pradėjome planuoti vaikus, pamatėme, kad nelabai skiriasi suvokimas, kiek jų turėtų būti mūsų šeimoje ir kiek jiems skirti savo gyvenimo.
Įtariu, kad buvome jau išsilakstę, susidėję į lagaminėlius savo gyvenimo bagažus, tad labai sutapo noras sukrauti juos į tą pačią spintą“, – šyptelėjo žurnalistė.
Pora aukso žiedus sumainė išskirtinę dieną – Lietuvai minint nepriklausomybės atgavimo šimtmetį. Pasak Živilės, tai jai buvo išties ypatinga diena.
„Visi buvo šventiškai, linksmai nusiteikę, be kaukių. Buvo šalta, gražu, žiemiška. Pamenu ir įtampą, nes skirtingai matėme būtinybę tuoktis bažnyčioje ir bijojome per daug ar per mažai vienas kitam nusileisti. Taip pat prisimenu didžiulį nuovargį po vakarėlio, nes laukiausi jau šeštą mėnesį.
Po šventės džiaugiausi, kad pagaliau tai įvyko ir turėsiu daugiau laiko nėštumui ir domėjimuisi apie vaiko raidą. Po šventės sulaukėme daugybės žinučių ir skambučių. Visi sakė, kad gerai praleido laiką, man tai atrodė labai gera ir svarbu“, – vestuves prisiminė Živilė.
Prieš trejus metus vasario 16 d. aukso žiedus sumainę įsimylėjėliai šios progos nepamiršta iki šiol, tačiau paminėti ją darosi vis sudėtingiau.
„Taip jau sutampa, kad ši proga yra šalia mūsų gimimo dienų, tad visuomet ją prisimename. Pirmus metus išsinuomojome sodybą ir sukvietėme draugus su vaikais – kepėme mėsą, ėjome į pirtį, lauke migdėme vaikus ir šokome į eketę. Vėliau tų vaikų vis daugėjo, tai mūsų visos dienos lyg šventė – nebetenka atskirai nieko švęsti.
Šiemet taip pat nepavyks šios progos paminėti, nes 4 mėnesių mažoji dukra neima buteliuko, tad niekur negaliu nuo jos trauktis, o nelabai ir nueisi kur nors per karantiną.
Tie laikai, kai Liudas, bandydamas mane palenkti į savo pusę, po daugiabučio langais kepė antį, jau praėjo. Gal ir romantiškas vakarienes atgaivinsime po kokio dešimtmečio“, – juokėsi Živilė.
