„Laikausi įpročio, kad ne tik per specialias progas reikia pagerbti mylimą žmogų. Reikia kasdien rodyti dėmesį. Juk taip smagu gauti dėmesio, ypač mamoms iš savo vaikų. Man ir pačiam reikia dėmesio iš savo tėvų, tad lygiai taip pat elgiuosi“, – kalbėjo Jonas.
Didžėjus savo mamą vadina didžiausia gyvenimo mokytoja.
„Galbūt ji nėra baigusi didžiausių mokslų, bet yra labai žmogiška ir tai labai traukia. Visą gyvenimą, kiek mačiau savo mamą, niekada nemačiau jokio jos pavydo kitiems žmonėms. Visada pozityvi, padedanti ir galbūt labiau dėmesį skirianti ne sau, o kitiems. Matau, kaip jos gerumas, aukojimasis dėl kitų pritraukia kitus žmones. Tokios savybės man yra didžiausias pavyzdys, kaip dabar reikėtų gyventi man. Tai labai įkvepia, veikia. Tu juk labai daug atiduodi, bet ir daug gauni – toks modelis labai geras“, – jautriai kalbėjo Jonas.
Šias savybes jis stengiasi perimti iš mamos nuo pat vaikystės. Tokių gyvenimo principų besilaikantis J.Nainys sakė pastebintis, kad ir žmonės, kurie jį supa, taip pat nori jam padėti.
„Laikausi tokio principo: daugiau klausyti, nei pačiam pasakoti kokias nors egoistiškas istorijas. Labiau įsiklausyti ir padėti kitam. Tuomet supranti, kad kai skiri tam laiko ir padedi kitam, vėliau tai grįžta su kaupu tiek darbuose, tiek asmeniniame gyvenime. To aš mokausi iš mamos“, – tvirtino vyras.
Jis vertina kiekvieną pokalbio su mama minutę.
„Baisiausia, kai netenkame kurio nors žmogaus ir ateina suvokimas, kad skyrėme jam per mažai dėmesio, o to laiko negalima sugrąžinti. Tuomet išgyveni sielvartą. Suprantu, kad mes visi negyvensime amžinai, tas laikas yra ribotas, todėl stengiuosi jį skirti artimiausiems žmonėms. Tėvai yra tie, iš kurių pats atsiradai. Padėka – tai ne kokios nors dovanos, o dėmesys“, – mintis dėstė garsus didžėjus.
Jonas stengiasi nustebinti mamą. Jis papasakojo apie naujausią staigmeną – prieš kelias savaites keliavo po Lietuvos miestelius su vienu projektu.
Ir prieš akis pamatė ženklą „Pasvalys“, tad nusprendė netikėtai pamojuoti mamai.
„Mūsų važiavo keturi ekipažai. Per raciją visiems lenktynininkams ir savo kolegai Donatui Montvydui pasakiau:
„Vyrukai, mes turime sustoti bent minutei pamojuoti mano mamai.“ Privažiavome prie jos namų, susistatėme mašinas, paskambinau mamai, ji išėjo į gatvę ir perdavėme jai linkėjimus. Ji labiausiai nustebo, kai išvydo Donatą. Toks buvo trumpas ir netikėtas trijų minučių susimojavimas pro langus.
Aš jai esu iškrėtęs daug staigmenų ir visos jos susijusios su netikėtais apsilankymais. Man labai gera tai daryti. Ji mane užaugino neblogu vyrioku su geromis vertybėmis ir visada stengiuosi jomis vadovautis. Tai niekada nesibaigs“, – šypsojosi Jonas.
