Anot S.Mykolaitytės, laikais, kai ji pradėjo savo karjerą, nebuvo išmaniųjų telefonų, internetą atstojo knygos ir žurnalai.
„Pamenu savo pirmąją atranką.
Iš Marijampolės į Vilnių važiavau automobiliu su mechanine pavarų dėže, vienoje rankoje laikiau dviejų metrų skersmens popierinį Lietuvos ir Vilniaus žemėlapį.
Eismas sostinėje man tuomet atrodė kaip Niujorke“, – pasakojo garsus modelis, pasidalijusi vienu pirmųjų savo tarptautinių mados žurnalų viršelių.
Žemėlapio moteris ieškodavo ir atvykusi į pasaulio mados sostines.
„Vos tik atskridus į Niujorką ar Milaną svarbiausia būdavo gauti tą žemėlapį ir rasti interneto kavinę.
Juk kitą dieną tau kažkaip reikės nusigauti bent į 5 skirtingus miesto taškus, ilgai stoviniuoti laukiant savo eilės, su žodynu rankose kartoti itališkus žodžius, skirtus prisistatyti. Perėjus bent dvidešimt antrankų pagaliau – fotosesija“, – mados megapolių džiungles prisiminė ji.
Pasak manekenės, fotosesijos kėlė ne ką mažiau streso.
„Tau peša ir rauna plaukus, pirma banguoja, po to tiesina ir šukuoja, jie byra ant grindų.
Aukštakulniai spaudžia iki pūslių, nes tavo dydžio vis dėlto nebuvo.
Akių pieštuku šiurkščiai vedžioja aplink akis ir liepia žiūrėti tai aukštyn, tai žemyn.
O ašaros rieda – akys nepratusios. Kaip jautiesi, kol esi žalias, suprask, niekam neįdomu.
Neatsilaikysi – po tavęs greitai ateis kita.
Svajojančių tapti modeliu daug, bet ar tikrai pasiryžtum nueiti visą savo kelią iki pirmos menkutės sėkmės?“ – klausė S.Mykolaitytė.
Susiję straipsniai
