Galiausiai moteris džiaugėsi, kad paprasta ir nebrangi šventė be pompastikos pavyko kuo puikiausiai, rašoma žurnale „Stilius“.
Paprastumo dukters šventei sąmoningai troškusi E.Purauskytė stengėsi, kad gimtadienis patiktų Vasarai, tačiau kartu būtų ir visai buitinis, naminis, jaukus, nebrangus, svarbiausia – su visais dukros mylimais draugais.
Tad kasmet įspūdingai vasaros sezoną dukters gimtadieniu pradedanti moteris šiais metais Vasaros darželio draugus ir bičiulius su vaikais sukvietė į savo sodo kiemą. Vaikų nepasitiko krūvos balionų ir dekoracijų.
Net tortai – mat antrojo būtinai, kaip visada, reikėjo jaunėlei Aurorai – buvo pasirinkti visai paprasti, be vaikų šventėms būdingų puošmenų su kokiais nors mažųjų pamėgtais herojais.
„Šie metai buvo sudėtingi renginių organizatoriams, stengiausi viską suorganizuoti kuo taupiau: nebūtinos dekoracijos, nereikia ir temos... Stabdžiau save, raminau, kalbėjau su savimi: būk tik mylinti mama, o ne renginių organizatorė, stabdyk arklius ir taupyk, labai taupyk.
Kad paskutinę akimirką neišskysčiau ir nepulčiau organizuoti iškilmingos šventės, dieną prieš Vasaros gimtadienį su dukromis išvykome į kito vaiko gimtadienį. Galiausiai labai džiaugiuosi, kad pasirinkau kokybišką laiką su dukromis, o ne puoliau persigalvoti ir organizuoti dar daugiau linksmybių Vasaros šventei“, – pasakojo Erika.
Vis dėlto tarsi savaime išėjo taip, kad šventės tema tapo mėgstamiausi mergaičių herojai – šuniukas patrulis ir Elza iš Ledo šalies.
Tokiais piešiniais buvo puoštas batutas, o kasmet kartu su Erikos dukromis gimtadienius švenčiantys „Linksmo lagamino“ animatoriai atvyko pasipuošę būtent šiais personažais. Mergaičių laimei nebuvo ribų.
Pasirodo, anksčiau filmukų vaikams vengusi mama per karantiną kiek nusileido mergaičių tėčiui ir pastaruosius metus būtent šie animaciniai herojai tapo dukrų mėgstamiausi. Negana to, svečių gimtadienio dovanose taip pat atsispindėjo tai, kas šiuo metu domina daugelį panašaus amžiaus vaikų.
„Vakare migdydama dukras paklausiau, kas joms labiausiai patiko. Iš vyresnėlės išgirdau, kad jos didžiausias džiaugsmas buvo Elzos apsilankymas. Taigi supratau seną tiesą – kad ir kaip finansiškai būtų sunku, taupyti nevalia tik vienam dalykui – labai geriems animatoriams. Mėgstami herojai vaikams atperka visas kitas gražias, tarpusavyje derančias detales ir dekorus, elegantiškus ir gurmaniškus patiekalus, kurie svarbesni mums, tėvams.
Šventę kiek gadino tik, kaip visada per Vasaros gimtadienį, šaltas oras ir prapliupęs lietus – gražiosios suknelės taip ir liko pakabintos spintoje. Kita vertus, su savo naminiais rožiniais kombinezonais jautėmės jaukiai ir patogiai. Su jais buvo daug patogiau kartu čiuožti nuo didžiulio batuto nei pasipuošus suknaitėmis“, – pasakojo E.Purauskytė.
Minėdama dukrų gimtadienius Erika visada užsako du tortus – didesnis tikrajai sukaktuvininkei, o mažasis – jos sesei. Tad ir šį kartą gimtadienis neapsiėjo be jų, o pakilnotos taip pat buvo abi mergaitės. Svečiai Erikos prašymu dovanomis, kad ir kuklesnėmis, irgi pagerbė abi mažąsias šventės šeimininkes.
„Man, žinoma, svarbiausia buvo laimingi abiejų dukrų veidai. O laimė tikrai liejosi per kraštus. Supratau, kad mums, mamoms, reikia, kad viskas tarpusavyje derėtų, kad būtų vizualu, gražu ir stilinga. O vaikai neturi tokių lūkesčių, jie moka džiaugtis ir mažesniais dalykais – tortu, vaisiais, kibinais, pripučiamuoju batutu, dovanėlėmis ir, svarbiausia, draugais čia ir dabar“, – pasakojo kompanijos „Menai renginiai“ įkūrėja.
Moteris neslepia – dukrų gimtadieniai jai ypač svarbios šventės, nes tądien ji jaučiasi pamininti ir savo – kitos, kitokios Erikos – gimimą. Su dukrų gimimu jos gyvenime įvyko didžiulis ir esminis virsmas.
„Ši šventė man daug didesnė už mano pačios gimtadienį. Jaučiu, kad taip jaučiasi ne viena mama, – ir aš gavau daugybę gėlių iš kitų mamų, atėjusių su vaikais pasveikinti Vasaros. Ir pati visada dovanoju gėlių mamoms per jų vaikų gimtadienius – manau, tai išskirtinė šventė kiekvienai mamai.
Buvo nuostabu žiūrėti į šėlstančius vaikus, kartu su jais dūkti, didžiavausi Vasara – ji jau tokia didelė, tokia grakšti, stipri ir sportiška, talentinga ilgakojė mergaitė.
Šįkart ir mergaičių tėtį pamačiau tarsi kitomis akimis – kai nebeliko samdomų pagalbininkų ir viską ruošėme patys, jis visą šventę šeimininkavo, tvarkė, dėliojo, stengėsi lygiai tiek pat kiek ir aš. Džiaugiausi turinti puikų gimtadienio partnerį, patikimą pagalbininką“, – kalbėjo E.Purauskytė.
