– Kas jus įkvepia gyventi?
– Stebuklas, kad atėjau į šią žemę, kad mane pasirinko, todėl semiu gyvenimą pilnais samčiais.
– Kaip atkreipti jūsų dėmesį?
– Nuoširdumu.
– Koks patinka patiekalas?
– Savo naujausioje knygoje „Aktoriai ir(gi) skanėdos“ ne vieną skaniausią savo patiekalą aprašiau, bet turbūt labiausiai mėgstu žuvį (visokią).
– Mėgstamiausias kvapas?
– Švaros... Pušų, eukaliptų.
– Geriausia gauta dovana?
– Sūnus Simonas, anūkėlė Kamilė, Paulius... Sutikti žmonės.
– Jei pasaulyje yra rojus, tai...
– Mūsų namuose. Pagalvojau, jei taip jauku ir tikrajame rojuje, būtų gerai kada nors ten įsiprašyti.
– Be ko diena prarastų prasmę?
– Be mylimų žmonių.
– Kaip atsipalaiduojate?
– Keliaudama, žvejodama.
– Kas padeda kovoti su neigiamomis emocijomis?
– Tiesiog neįsileidžiu neigiamų emocijų, piktų žmonių.
– Blogiausias įprotis?
– Blogiausias įprotis, kad nenoriu pripažinti, jog tokių turiu.
– Ką naujo norėtumėte išmokti?
– Tapyti, fotografuoti.
– Kokią garsenybę norėtumėte pakviesti į pasimatymą?
– Jei būtų galima atsukti laiką, labai norėčiau susitikti su Maria Callas.
Teko įkūnyti šią iškilią asmenybę – štai jau 22 metai, kai vaidinu spektaklyje „Meistriškumo pamoka. Maria Callas“.
– Jei nebūtumėte ta, kas esate, kuo norėtumėte tapti?
– Vaikystėje buvau įsisvajojusi tapti iešmininke.
Atrodė, kokia galia nukreipti traukinius, kurie nudundėtų į priešingą pusę, nei numatyta. Bet iš tiesų visada norėjau būti tik aktore.
– Kur, jei ne Lietuvoje, norėtumėte gyventi?
– Kad man Lietuvoje labai patinka. Bet žiemą priimtiniausias variantas – Tenerifė.
Ten šilta, nepaprastai gražu, labai dažnai galima išvysti vaivorykštes per visą dangų.
Žavi ir vandenynas su savo kerinčiais saulėlydžiais, ir tai, kad kasdien gali mėgautis šviežia žuvimi, prinokusiais vaisiais.
Čia nemažai lietuvių, tad Kanaruose jaučiuosi tarsi Lietuvoje. Ne be reikalo Tenerifė vadinama Mažąja Lietuva.
– Drąsiausias sprendimas?
– Palikti etatinį darbą Kauno dramos teatre ir išeiti į nežinią.
Bet šis sprendimas pasiteisino šimtu procentų – laisvė daryti, kurti neprimestus dalykus yra jėga.
– Įsimintiniausias nuotykis?
– Jų labai daug, bet vienas stipresnių nuotykių, kai vienoje Fidžio salų Ramiajame vandenyne akis į akį susidūriau su rykliu.
– Ką visada galima rasti jūsų šaldytuve?
– Žuvies.
– Vaisiai ar saldumynai?
– Nuolat kepu pyragus, nors pati nelabai juos valgau.
O štai prinokęs alyvinis obuolys, sultingas mangas, saldžios trešnės, avietės, šilauogės – tai jau mano desertai!
– Mėgstamiausias posakis?
– „Eik tu peklon“, nors ankščiau paminėjau, kad prašysiuosi į rojų.
– Kokia knyga ar filmas labiausiai įsiminė?
– Šešios mano pačios parašytos knygos – gal dėl to, kad į jas įdėta labai daug darbo, įsigyventa į kiekvieną istoriją.
O filmai: „Neliečiamieji“, „Šventa vieta“.
– Kokią kosmetiką naudojate?
– Labiausiai pasiteisina pačios užsišaldyti ledukai su ramunėlėmis, melisomis, mėtomis, levandomis.
Prasuku rytais kelis ratukus per veidą, žiūrėk, jau ir atsigavusi murzelė.
– Meilė – tai...
– Meilė, kai pagalvojus apie savo žmogų užima kvapą nuo minties, kad jis yra tavo gyvenime.
Meilė, kai traukte traukia namo, nes tavęs laukia.
Meilė, kai net per miegus jauti savo žmogaus kvėpavimą.
Meilė, kai norisi kartu keliauti, ruošti maistą, dalintis viskuo, ką turi geriausio.
– Kaip jus turėtų vertinti ir prisiminti kiti žmonės?
– Manau, kad esu linksmų plaučių kieta žemaitė. Bet čia jau žmonėms neįsakysi – kaip norės, taip ir prisimins... Arba visai neprisimins.
