Mieste, kurį supa ežerai, gyvena ne tik V.Žalos bičiuliai, bet ir giminaičiai. Tad geroje kompanijoje Vaidotas puikiai pravėdina galvą.
„Stengiuosi ir vandenlente paplaukti, ir dviratį paminti – išvalyti smegenis yra menas. Mano pusė giminės kilusi iš Aukštaitijos – ten yra Žalų kraštas, taip ten ir nusėdau“, – smagiai kalbėjo lenktynininkas.
Vaidotas yra išbandęs daugybę Lietuvoje įsikūrusių vandenlenčių parkų ir patikino, kad šis sportas nėra tik plaukimas. Tai – geras laikas puikioje vietoje.
„Kiekviename Lietuvos kampelyje galima atrasti mėgstamą parką, kur gali ne tik kokybiškai paplaukti, bet ir smagiai praleisti laiką. Juk viskas susideda iš viso komplekto: paplauki, pasportuoji, pasikaitini saulėje, su draugais pasikalbi, išsikepi ko nors ant laužo. O tokioje vietoje kaip Zarasai patenku tarsi į kurortą“, – nusijuokė V.Žala.
Pirmą kartą vandenlenčių sportą vyras išbandė prieš septynerius metus, tačiau iš naujo jį atrado praėjusią vasarą. Dabar atsirado daugiau bendraminčių, be to, jaučiasi ir fiziškai stipresnis.
„Greitis, vanduo – karštą vasaros dieną šis derinys labai gerai veikia. Be to, labai gerai dirba viršutiniai kūno raumenys. Šiuo metu esu fiziškai geriau pasiruošęs, tad plaukimas teikia daugiau džiaugsmo“, – apie savo pomėgį pasakojo vyras.
Vasara V.Žalai – pats darbymetis. Iki pat spalio lenktynininkas dalyvaus Lietuvos ralio čempionate, liepos viduryje varžysis Palangoje vykstančiose lenktynėse. Jis prisipažino, kad labai norisi išmokti dar daugiau triukų su vandenlente, tačiau negali sau leisti rizikuoti dėl didelės traumų tikimybės.
Todėl vandenlenčių parke Vaidotas šokinėja nuo tramplino („Kicker“) ar dėžės („Box“), tačiau sudėtingesnių manevrų vengia.
„Mėgaujuosi pačiu šuoliu. Darau viską savo malonumui – nebandau kam nors padaryti įspūdžio, nes žinau, kad gali baigtis blogai. Sulaukiu daug patarimų iš kitų atsidavusių šiam sportui žmonių. Man dar reikia daug ko išmokti – stengiuosi kitų klausyti ir įsiklausyti. Tikiuosi, kad tobulėju“, – šypsojosi lenktynininkas.
Tol, kol užsiims lenktynėmis, Vaidotas net nepagalvoja apie tikimybę varžytis vandenlenčių sporte, nes į jį žiūri kaip į tam tikrą galimybę išsivalyti smegenis, pamedituoti ant vandens.
„Tai yra mano laisvalaikis. Man to varžymosi tikrai gana. Mano tikslas nėra ką nors aplenkti. Yra daug sporto šakų, kurios laisvalaikiu, pasirenkant tam tikrą strategiją, gali tapti meditacija. Mano tvirtu įsitikinimu, smegenys išsivalo tuomet, kai turi veiklos, įsitrauki, bet ne per stipriai ir ne per aktyviai“, – savo požiūrį į vandenlentes apibūdino V.Žala.
O ar galėtų vandenlenčių sporte gaunamą adrenaliną palyginti su gaunamu per lenktynes? Vaidotas kategoriškas – tai skirtinga veikla, suteikianti skirtingų pojūčių.
„Vandenlenčių parke lynas žmogų traukia 20–40 km/val. greičiu, o mes, lenktynininkai, kartais per mišką važiuojame 180 km/val. greičiu. Kiekvienas turi savo ekstremalų pojūtį ir gali pasisemti adrenalino tiek, kiek jam reikia“, – patikino Vaidotas.
