Atidaromų sienų Fausta ir Andrius kantriai laukė ir niekur nekeliavo nuo pirmo karantino. Buvo smagus laikas kartu Lietuvoje. Vis dėlto kelionių ilgesys darė savo.
„Kelionės yra didelė mano esybės dalis ir tos dalies pastaruoju metu man labai trūko. Kai abu pasiskiepijome ir pamatėme, kad bent jau Europa, ko gero, ir atgaus gyvybę skiepų pagrindu, pradėjome regzti mintį kur nors išlėkti“, – sakė F.M.Leščiauskaitė.
Pirmiausia mėnesiui Fausta ir Andrius išsinuomojo vilą Pietų Italijoje, Apulijoje.
„Jei norėsis dar pagaudyti saulės spindulius, kelsimės į Siciliją. Jei norėsis pasitikti žiemą, nespjauname net į Šveicarijos kalnus. Viskas priklausys nuo noro ir epidemiologinės situacijos bei jos valdymo“, – kalbėjo moteris.
Dar būdami Lietuvoje abu žinojo, kad kelionė bus neatsiejama nuo skanaus ir kokybiško maisto. Iš visų Italijos trimis „Michelin“ žvaigždutėmis įvertintų restoranų juodu išsirinko vieną, kurio meniu ir koncepcija labiausiai traukė akį.
„Trijų „Michelin“ žvaigždučių restoranas Veneto regione – tai pakelės stotelė. Ten sustojome tik vienai nakčiai ir tik dėl to restorano.
Tiesa, rezervaciją ne taip lengva buvo gauti – viskas užsakyta ilgam į priekį. Bet visada padeda asmeninis kontaktas – gražiai paprašėme, pasakėme, kad atvykstame dėl jų, ir vieta atsirado. Visos mūsų kelionės vienaip ar kitaip būna gastronominės.
Maistas tiek man, tiek Andriui – labai svarbi gyvenimo ir šalių pažinimo dalis. Ko gero, nesu net ir buvusi kelionėje, kur užkandi bet ką. Maistui visada paskiriu daug laiko ir kruopščiai atsirenku vietas. Gal kam nors tai visai nesvarbu, bet gastronomija yra mano aistra“, – patikino moteris.
Porai patinka neturėti konkretaus plano ir sekti paskui savo norus. Lietuvoje jų nebus gal du mėnesius, o gal ir pusę metų – to jie ir patys nežino.
„Tik nereikia manyti, kad tiek laiko atostogausime. Kad ir kur būtume, darbai šalia. Tik tie darbai tokie maloniai prisitaikantys – pasiimi kompiuterį ir dirbi. Be darbo, manau, mėgausimės lėtesne italų kultūra, daug vaikščiosime su šunimis, lankysime restoranus, galerijas.
Žodžiu, veiksime beveik tą patį, ką veiktume Lietuvoje, tik bus šiek tiek šilčiau ir šiek tiek gražiau“, – geros nuotaikos nestokojo F.M.Leščiauskaitė.
Į kelionę Fausta ir Andrius automobiliu leidosi dėl paprastos priežasties – dviejų šunų. Nebuvo net minties juos palikti Lietuvoje, be to, augintiniai jau įpratę prie tolimesnių kelionių.
„Į Italiją jie su mumis vyksta ne pirmą kartą. Iš patirties sakau, kad keliones jie pakelia kuo puikiausiai, šuo yra toks nerealus padaras – jam visaip gerai, kad tik su šeimininku. Net ir vilą rinkomės pagal tai, kiek smagu ir patogu joje bus šunims. Kai kurie žmonės didžiuojasi, kad šunį riša prie būdos ir šeria atliekomis. O man smagu apie juos galvoti, jais rūpintis ir nieko blogo čia nematau“, – kalbėjo Fausta.
