Ansamblis atliko tiek gerai pažįstamas G. Gelgoto kompozicijas, tiek pačius naujausius, Lietuvoje dar mažai skambėjusius šio jauno kūrėjo darbus, o taip pat ir „NIKO“ bičiulių, pasaulyje pripažintų kūrėjų Kristjan Jarvi, Peter Gregson ir kitų autorių kūrinius.
15-ąjį jubiliejų švenčiantis kolektyvas antrąjį šių metų pusmetį surengė daugiau nei 40 koncertų, kurių pusė vyko Estijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Vokietijoje, Armėnijoje, Ukrainoje, Lenkijoje ir kitose šalyse.
Koncertuota ir prestižiniuose „Odessa Classics“, „Usedomer Musikfestival“, „Paernu Music Festival“ festivaliuose, ir puikia akustika bei išlavintu klausytojų skoniu garsėjančiose salėse, tokiose, kaip Sankt Peterburgo, Odesos ar Jerevano filharmonijos. „Skrydžiai, oro uostai, lagaminai ir vėl tapo įprastine mūsų gyvenimo dalimi, tik dabar tai, atrodo, mus džiugina labiau nei bet kada anksčiau“, – atvirauja ansamblio vadovas G. Gelgotas.
Koncerte klausytojai išvydo ir naują muzikos atlikėjų sceninį įvaizdį, kuriuo rūpinasi dizaineris Marius Vepšta.
„Gedimino Gelgoto kūryba man buvo žinoma daug anksčiau, nei atsirado bendros kūrybinės idėjos ir planai. „NIKO“ atliekama muzika yra artima mano ausiai, taigi visas mūsų kūrybinis projektas man išties ypatingai malonus. Mintyse jis ilgai lauktas bei brandintas ir tikrai dar nėra užbaigtas – tai, ką matote šiandien, yra tik dalis bendro kuriamo atlikėjų įvaizdžio“, – pasakoja M. Vepšta. Ansamblio violončelininkams ir kontrabosininkui dizaineris sukūrė odines, kristalais siuvinėtas pirštines ir viršutinę sceninio kostiumo dalį, taip pat koncertinį kostiumą dirigentui.
„Muzika diktuoja linijas, siluetus, turi svorį arba, priešingai, yra lengva ir skriejanti. Gedimino Gelgoto muzika ir jo vedamo kolektyvo gebėjimas perteikti viską betarpiškai, su šiuolaikiniu prieskoniu – nepaprastai žavi ir įtraukia. Kadangi tai ansamblis, reikia paisyti vientisumo ir darnos. Pasirinkau juodą spalvą, kad klausytojo dėmesys išliktų koncentruotas į muzikos garsus. Na, o juodų kristalų žėrėjimas – akcentas žiūrovo akiai patraukti, padėti klausytojui dar geriau sekti, kaip „NIKO“ atlikėjai geba valdyti muzikos instrumentus. Akcentai čia sudėlioti taip, kad turėtų prasmę – detalės turi ne tik reikšmę, bet ir savo funkciją“, – tikina M. Vepšta ir priduria: „Gedimino kostiumas – tai klasika su prieskoniu, kur klasika ir istorija man yra atspirties taškas, o ne tikslas.
Kostiumas dirigentui apskritai reiškia kitokius konstrukcinius sprendimus – čia susiduriame su galvosūkiu sprendžiant rankų judesio laisvumo scenoje klausimus. Taip pat dirigento kostiumas yra ir žiūrovo pastebimas scenos elementas, todėl jis turi kažkuo intriguoti, todėl drabužio nugarinėje dalyje gimė akcentai, kurie subtiliai žaidžia su šviesa.
Sceninė apranga tikrai negali būti perteklinė, tačiau ji svarbi visumos detalė, skatinanti atlikėjo ir klausytojo ryšį, emocinį dialogą. Džiaugiuosi, kad mes su Gediminu ir jo vadovaujamu ansambliu „NIKO“ radome bendrą kalbą ir visame šiame kūrybiniame procese juntame idėjų sinergiją“.