„Tik savaitgaliais pakeliaujame. Be jokių kalbų, mus sužavėjo Teidės ugnikalnis. Važiuojant pro nacionalinį parką atsiveria gražiausi vaizdai. Taip pat mus sužavėjo Anagos kalnai, kurie neįprasti lietuvių akiai“, – šypsojosi Laura.
Vos tik atvykę į Tenerifę pirmiausia Mazalai patraukė į visos salos pasididžiavimu laikomą Loro parką.
„Vaikai buvo labai laimingi. Stengiamės balansuoti tarp savo ir vaikų poreikių“, – pasakojo L.Mazalienė.
Tenerifėje kasdien geri orai, mažiausiai 20 laipsnių šilumos. Šis faktas, pasak moters, jiems didžiausias privalumas.
„Mums, auginantiems vaikus, tai didžiausias kontrastas. Dabar nereikia jų rengti šiltais kombinezonais, auti batais – įsispiri į basutes, užsimauni šortukus, apsivelki suknelę – ir pirmyn, gali keliauti“, – pasidžiaugė ji.
Ispanijos saloje Laura negali atsistebėti vaisių ir daržovių kokybe. Mazalai kasdien atranda pasiilgtų skonių.
„Jau seniai buvau jautųsi tikrą agurko ar pomidoro skonį – kaip iš močiutės šiltnamio! Lietuvoje dažnai atrodo, kad valgai tik tos daržovės pakaitalą, be jokio skonio. O čia, saloje, viskas labai skanu“, – džiaugėsi moteris.
Mazalus kelis kartus užklupo ispaniškos smėlio audros. Kai tik atvyko, buvo beveik neįmanoma iškišti nosies iš namų.
„Dabar smėlio audros nusilpo. Tačiau kai buvo stipresnės, vengėme eiti į lauką – vaikams traiškanojo akys, kilo čiaudulys. Tuo metu nebuvo labai smagu sėdėti namuose, kurie nėra savi ir pritaikyti vaikams. Bet kai baigėsi smėlio audros, visi nemalonumai greit pasimiršo“, – geros nuotaikos nestokojo L.Mazalienė.
Mazalai Tenerifėje jaučiasi apsupti artimųjų: juos aplankė artimi bičiuliai, Šarūno tėvai.
„Reikėjo visokios smulkmės, tad artimieji mums atvežė. Vienintelis dalykas, ko pasiilgome, – varškėtukų. Saloje varškės nerasi, girdėjome, kad reikia važiuoti toliau į specializuotą parduotuvę. Manau, bandysime jos ieškoti“, – juokėsi moteris.
Laura pasidžiaugė, kad laiko skirtumas tarp Lietuvos ir Tenerifės yra dvi valandos. Kai gimtinėje penkta valanda, Tenerifėje – trečia. Taip šeimai lieka ilgesnis vakaras kartu.
„Kai Šarūnas baigia darbus, mėgsta nueiti paplaukioti banglente, o aš, pavyzdžiui, einu į teniso treniruotę. Savaitgaliai skirti vaikų malonumams ar kavinių atradimams. Dažniausiai gaminame patys ir šis sprendimas tikrai pasiteisino – čia labai kokybiški produktai, bet restoranuose nėra itin skanu. Pavalgę kokioje nors kavinėje vis kartojame sau, kad namie pasigaminame daug skaniau“, – kalbėjo Laura.
