Atlikėja Giedrė Kilčiauskienė (42 m.)
Ko gero, negalėčiau nieko papasakoti, kas man nutiko, pavyzdžiui, kokiais 2014-aisiais ar 2017-aisiais, tačiau savo vaikystę prisimenu labai ryškiai.
Vienas juokingesnių nutikimų – prisimenat tuos senovinius troleibusus apvaliais kampais? Važiuodavau tokio troleibuso priekyje prilipusi prie vairuotojo, stebėdavau jį, pranešantį stotelių pavadinimus, į izoliacine juostele apklijuotą traškantį mikrofoną.
Stebėdavausi, kaip galima taip klaikiai įgarsinti balsą. O tada užsisvajodavau, kad užaugus visai smagu būtų dirbti troleibuso vairuotoja, vairuojant dainuoti žmonėms ir stoteles pranešinėti su kokia nors melodija.
Dainininkė Ingrida Kazlauskaitė (38 m.)
Ryškiausias prisiminimas iš vaikystės susijęs su šventėmis. Tai man prilygdavo Kalėdų stebuklui. Po Kūčių vakarienės visada būdavau parašiusi laišką ir palikusi Kalėdų Seneliui kokį pyragaitį, kad išalkęs pasivaišintų.
Jo elniams palikdavau stiklinę pieno ir morkų. Ryte atsikėlusi rasdavau nukąstą skanėstą, išgertą pieną ir paliktą laišką su nuorodomis, kur paliktos dovanos.
Lauke rasdavau jo rogių šliūžes, sniege paliktus pėdsakus... Net klykdavau iš džiaugsmo ir emocijų.
Komunikacijos specialistas Alkas Paltarokas (44 m.)
Būdamas darželyje iš raudono plastilino nulipdžiau kepurę. Žinoma, užsidėjus prilipo. Auklėtoja bandė plauti karštu vandeniu ir jis ištirpo, teko galvą skusti plikai. Gavau Mėnuliuko pravardę.
Dainininkas Linas Adomaitis (45 m.)
Vaikystės prisiminimų daug. Visi jie ryškūs ir nelengva išskirti vieno. Labai įsimintini šie trys: brolio gimimas ir suvokimas, kad esu ne vienas ir viskuo reikia dalintis.
Pažintis su smuiku, kai nuo mažų dienų pajutau harmonijos kuriamą stiprų emocijų pasaulį.
Ir močiutės pamokymai melstis – kalbėti pagrindines krikščioniškas maldas, kurios lydi mane iki šių dienų.
