Šokėjas Rafalas Narkevičius (29 m.)
Kiekvienas, manau, esame buvę tokioje situacijoje, kai liekame neįvertinti kitų. Tačiau kur kas blogiau, kai mes patys savęs neįvertiname. Tai atsiranda dėl to, kad nepasitikime savimi. Paauglystėje buvo nemažai situacijų, kai bijodavau imtis iniciatyvos tam tikrose veiklose, nes nežinojau, ar sugebėsiu susitvarkyti. Nesvarbu, ar tai buvo viešas kalbėjimas, ar koks nors kitas pasirodymas.
Laikui bėgant supratau, kad norint ugdyti pasitikėjimą savęs išstūmimas į neparankias situacijas būtinas. Manau, kad iki šiandienos man gerai sekasi eiti šiuo keliu.
Jaučiuosi labai gerai tiek žingsniuodamas podiumu, tiek šokdamas teatro scenoje ar ant parketo, taip pat pozuodamas prieš fotoobjektyvą. Man tai teikia malonumą.
Kovotojas Sergejus Maslobojevas (34 m.)
Daugybę kartų esu buvęs situacijoje, kai stengiesi dėl žmonių, o atgalinio ryšio nesulauki. Arba dar prasčiau – jie pasako, kad viską padarė patys. Tačiau rankų nenuleidžiu ir tikiu, kad jei ne tie žmonės, tai gyvenimas man už tai atlygins.
Dainininkė Urtė Šilagalytė (30 m.)
Nežinau, ar žodis „neįvertinta“ tiksliai apibūdina mano jausmus, galbūt labiau tai nuvilia. Mane nuvilia, kai situacijose, kai galima siekti maksimumo, žmonės pasitenkina vidutiniu rezultatu.
Ir tai gali būti bet kas – bendravimas su draugais, vakarienės gaminimas ar kūryba, kurioje atradus muzikinius garsus ir siekiant norimo reginio scenoje kas nors laiku pamiršta įjungti apšvietimą ar tiesiog norėdamas padaryti viską greičiau nenori įdėti indėlio, kad scenos vaizdas būtų išpuoselėtas iki galo.
Dainininkė Baiba Skurstenė-Serdiukė (37 m.)
Jaučiausi neįvertinta, kai dalyvaudavau įvairiuose projektuose ir komisija, profesionalūs žmonės visada duodavo aukščiausius balsus, o žiūrovams neįtikdavau...
Visuomet bijau projektų, kur bus žmonių balsavimas, nes jaučiuosi vis dar neįpratusi.
