Rūta kartu su 15 metų jaunesniu vyru Mariumi bei dukromis – dvejų metų Sakmėja ir vienuolikmete Lėja – jau kelerius metus miesto šurmulį yra iškeitusi į nedidelį Kiauklių miestelį Širvintų rajone, nuo Vilniaus nutolusį 50 kilometrų. Nors nuosavo namo ir didelio 70 arų sklypo priežiūra reikalauja daug pastangų bei laiko ir Rūta su šeima sukasi tarsi bitės, tai visiška ramybė supamos gamtos oazėje.
„Pavasaris man tarsi tikras atgimimas: regis, ir gamta išsivaduoja iš šaltos žiemos glėbio, ir saulė labiau šypsosi, ir paukščiai, grįžtantys namo, džiugina klegėjimu, atrodo, ir pačiam daugiau jėgų ir noro yra nuveikti gražius, prasmingus darbus. Man nepaprastai patinka estetika – gražiai sutvarkyta aplinka. Iki visiškos estetinės laimės mūsų sklype dar reikia nuveikti išties daug, bet džiaugiuosi, kad apskritai tas noras niekur nedingęs“, – „Stiliui“ kalbėjo R.Lukoševičiūtė-Daudienė.
Nors prie sodo ir ūkio darbų moteris įpratusi, savęs sodininke ir daržininke ji nelinkusi vadinti.
„Aš labiau mėgėja. Tuo reikia užsiimti, domėtis, skaityti – žodžiu, tuo gyventi“, – mąstė Rūta.
Todėl ji labai džiaugiasi, kad šalia savęs turi stiprią, visuomet padėti pasiruošusią komandą: pagrindiniais sodo ir daržo darbais užsiima vyras Marius ir... anyta!
„Štai ir dabar, praėjusį savaitgalį, ji pas mus atvyko apsiginklavusi sėklomis ir sodinukais. Turime nedidelį šiltnamį, ten dažniausiai auginame pomidorus, agurkus, bazilikus, krapus, ridikėlius. Su dukryte Sakmėja šiemet jį paruošėme, tad naujo derliaus sėjai vieta yra“, – pasakojo ji.
Rūta išdavė ir būsimus pavasario darbus. Šį sezoną M.Dauda mąsto šalia namų pasodinti bulvių, morkų ir smidrų.
„Rudenį kaimynas suarė žemę, tad žiūrėsime, ar pavyks įgyvendinti visus sumanymus“, – džiugiai kalbėjo ji.
Kiek toliau nuo savo namų Daudų šeima turi dar 50 arų žemės. Vėliau ketina sėti kviečius, kurie užaugę tampa kuo puikiausiu pašaru šeimos auginamoms vištoms.
R.Lukoševičiūtei-Daudienei, kaip ir visoms moterims, labiausiai patinka gėlės. Pavasariui įgavus pagreitį ji visuomet važiuoja į netoliese esantį gėlyną, kur šiltnamiuose vazonuose auginamos gėlės, – įsigyja labiausiai patinkančias ir taip puošia aplinką. Šie metai – ne išimtis. Rūta jau ieško idėjų, kaip lauke įrengti gražiausias gėlių oazes.
„Jau konsultavausi su savo srities profesionalais: kiek galėsiu, tiek pati prisidėsiu, bet idėjų įgyvendinimą paliksiu žmonėms, kurie tuo užsiima“, – prasitarė ji.
Nors kovo pabaiga visus apdovanojo puikiais orais, Rūta neskuba jais pasitikėti. Kruopščiai pasodintų ir šiltai namuose žiemojusių augalų ji dar neišnešė į lauką.
„Orai apgaulingi: dienomis šilta, o naktį kartais paspaudžia šaltukas. Tad reikėtų užsiimti augalų nešiojimu: rytą išnešti, vakare – vėl įnešti. Toks Sizifo darbas išeitų: stengiuosi apgalvoti ir nedaryti skubotų sprendimų – jie suvalgytų mano laiką, o jį galiu skirti kitoms veikloms“, – pasakojo buvusi dainininkė.
Nutirpus sniegui ji pastebėjo, kad nuo praėjusių metų išrovė ne visus tulpių svogūnėlius, tad dabar džiaugiasi, kad likusios gėlės jau pradeda kišti nosį iš žemės.
„Taigi gal jau net po gero mėnesio turėsiu neplanuotų grožių“, – šypsojosi ji.
Daudų sode anytos dėka puikuojasi ir smilgų krūmai, taip pat – maloniai kvepiančios levandos. O štai TV3 televizijos laida „Mūsų sodai“, apsilankiusi jų kieme, įrodė, kokie nuostabūs gali būti hortenzijų žiedai.
„Tiesą sakant, iš pat pradžių jomis visai nesižavėjau ir norėjau vietoj jų sodinti spygliuotį, bet pamačiusi, kaip jos puošia aplinką ir kaip joms čia gera augti, dabar esu labai laiminga. Jos auga kaip ant mielių! Pernai keletą sudžiovinau, vyras jas apipurškė aukso ir sidabro spalvomis, tad žiemą jos tapo puikia namų dekoro detale“, – patikino moteris.
Rūta kol kas jokiais sodininkų patarimais nesivadovauja, tačiau visai neseniai feisbuke prisijungė prie sodininkų grupės.
„Man regis, po kelių mėnesių galėsiu pasirodyti labiau apsišvietusi“, – geros nuotaikos nestokojo ji.
Kam auginti, jei visko galima rasti parduotuvėse? Į tokią dažnai girdimą mintį Rūta tik numoja ranka ir su ja nesutinka.
„Nebent nėra galimybės užsiauginti. Nėra nieko smagiau, kai gali nusiskinti pačių užsiaugintą pomidorą, agurką, prinokusią slyvą ir kriaušę. O krapų ir petražolių žiemai prisiruošiame tiek, kad nespėjame net ir suvalgyti. Gal šiemet džiaugsimės pačių užsiaugintomis bulvėmis, kitomis daržovėmis... Kai pats augini, žinai, kaip jos augo, kokiomis sąlygomis ir su kokia didele meile“, – nuoširdžiai kalbėjo Rūta.
Rūta prisiminė, kaip vaikystėje gyveno daugiabutyje, bet labai daug laiko leisdavo pas senelius Pasvalyje. Jie gyveno nuosavame name.
Žemės aplink nebuvo daug, tačiau daržui vietos čia visuomet atsirasdavo.
„Senelis jau anuomet labai mėgo auginti saldžiąsias bulves – batatus, buvo keletas obelų, nepaprastai išpuoselėta aplinka – močiutė augino rožes, o sodo vidury buvo nedidelis dekoratyvinis baseinas, kuriame senelis apgyvendindavo pagautas žuvis.
Ir dabar vis pagalvoju apie rožes mūsų kieme: joms reikia išties daug priežiūros, bet jos visada už rūpestį atsidėkoja nuostabiais žiedais“, – šypsojosi R.Lukoševičiūtė-Daudienė.
