Kiek save prisimena, Saugirdas mėgo sodininkystę – ir vaikystėje neatsisakydavo padėti tėvams sode, jam patiko ne tik sodinti ir sėti augalus, bet ir juos ravėti. Tad persikėlęs į namus su kiemu vyras nė akimirkos neabejojo – čia vešės augalai ir žydės daugybė gėlių.
„Lyg ir įsivaizduoju, kokie augalai gali augti vieni šalia kitų, bet šįkart pabūgau pats vienas tai nuspręsti. Norėjau daug ir skirtingų augalų – gėlių, smilgų, krūmų, medelių. Todėl pirmais metais mano kieme padirbėjo apželdinimo specialistai.
Žinojau, kokį noriu matyti savo kiemo vaizdą. Man suderino augalus, kad jie nesipyktų tarpusavyje, kad derėtų ne tik spalvomis, bet ir jų augimo vienas šalia kito galimybėmis. Tikrai nenorėjau persodinti visko po pusmečio dėl to, kad šalia susodinau vienas su kitu nedraugaujančius augalus“, – pasakojo S.Vaitulionis.
Visi augalai vyro sodelyje – daugiamečiai. Vienmečiai, visą sezoną besikeičiantys – tik terasoje stovinčiuose dideliuose vazonuose. Bene daugiausia vargo Saugirdas turi su lietuvių taip mėgstamomis kanomis. Mat šias aukštaūges, jam primenančias mėgstamą Balį ir Tailandą, kiekvieną rudenį reikia iškasti iš milžiniškų vazonų ir jų gumbus tinkamai įtaisyti žiemoti – vyras juos kasmet veža į draugų rūsį, o kiekvieną pavasarį sodina iš naujo.
„Nors šiais metais pavasaris vėlyvas ir šiluma visai nelepina, jau dabar išėjęs į kiemą džiaugiuosi sprogstančiais pumpurais, po žiemos atsigavusia žole ir vazonuose terasoje žydinčiomis pirmosiomis gėlėmis – kaip turbūt ir pas daugelį, tai yra įvairių spalvų našlaitės. Būtent šios gėlės man – pavasario šaukliai.
Genėjimas, karpymas pasitarus su specialistais vyko rudenį. Pavasarį, nutirpus sniegui, iškuopiau sodelį, išaeravau žolę, nes pernai pasimokiau to nepadaręs“, – sakė S.Vaitulionis.
Pernai Saugirdas gelbėjo tujas – jų turi daug, jos auga aplink visą sklypą. Kaip ir pas daugelį, ir jo pradėjo ruduoti. Vyras tarėsi su specialistais, skyrė joms daug dėmesio ir valio – išgelbėjo! Juk būtų buvę labai apmaudu, jei būtų tekę persodinti keliasdešimt jau dviejų metrų tujų.
„Iš pat ankstyvo pavasario susiruošiau jas tręšti – tegu veša. Bet! Sužinojau, kad šių medžių tręšti dar negalima, reikia palaukti, kol kieme virš žemės pasimatys sliekų nameliai. Gyveni žmogus ir mokaisi apie sliekus ir jų namelius – kone kasdien einu ieškoti tų sliekų namelių“, – juokėsi garsus vyras.
Į didelius vazonus terasoje, kur visą vasarą verda gyvenimas, kiekvieną pavasarį atkeliauja jau ūgtelėjusios gėlės iš jų augintojų – ant Saugirdo palangių žiemą sodinukai neželia. Augalus čia vyras keičia vos tik nužydėjus ankstesniems, o išrautus peržydėjusius antram gyvenimui veža į sodybą, kur jie dar ilgai auga ir, kad ir išstypę, džiugina akį.
„Pirmo mėnesio sprendimas vazonuose – našlaitės, jos nėra lepios, ištveria šaltesnes naktis. Vėliau čia atkeliauja vasariniai augalai. Sidabražolės, dar vadinamos miskantais, įvairios žydinčios gėlės – terasoje noriu daug augalų, noriu, kad čia būtų kaip botanikos sode“, – kalbėjo S.Vaitulionis.
Vazonėliuose jis augina ir prieskonines žoleles – pernai skynė ir mėgavosi savomis kelių rūšių mėtomis, bazilikais. Vazonuose kieme auga ir vyšninių pomidorų.
„Tie pomidoriukai sirpsta kaip pašėlę! Jie pietų pusėje, saulėje, tad vasarą kas antrą dieną galiu prisiskinti šviežių savų pomidoriukų, nuo kurių paskui kelias valandas fantastiškai kvepia rankos. Juokėmės, kad auginame pramoninį pomidorą, – pernai turėjau tik vieną, o vaisius nuo jo skynėme saujomis. Tikrai tokių sodinsiu ir šiais metais“, – pasakojo Saugirdas.
Bene siaubingiausias dalykas Saugirdui prižiūrint kiemą ir sodelį – žolės pjovimas. Vyras negali pakęsti šio nuobodaus darbo. Meditacija jis vadina ravėjimą, o ne žoliapjovės stumdymą po kiemą.
„Pjauti žolę tikrai turiu prisiversti. Net džiaugiuosi, kad mano kiemukas nedidelis, nereikia pusės savaitgalio praleisti su žoliapjove.
Svarsčiau ir apie žolės pjovimo robotuką, bet jis – ne išeitis. Mano kiemas mažas, noriu, kad jis visada būtų tvarkingas, švarus, be papildomų įrenginių, o tokiam robotukui reikia stotelės. Nenoriu tokio įrenginio šalia terasos, mane tai kasdien nervintų. Žoliapjovė ir laistymo žarnos puikiai telpa į sandėliuką, tad daugiau nieko gudresnio už paprastą žoliapjovę ir nesugalvosiu“, – sakė S.Vaitulionis.
