Tačiau po sapno, kuriame kalbėjosi su Anapilin išėjusiu tėčiu, nuomonę pakeitė. Istorija žinoma moteris papasakojo „Lietuvos ryto“ žurnalui „Stilius“.
„Sapnai man visada atrodė mūsų lūkesčių, minčių ir išgyvenimų atspindys, mūsų nerimo kratinys. Tačiau vieną kartą, kai praėjus mėnesiui po tėčio mirties jį susapnavau, pakeičiau savo nuomonę.
Sapnas buvo toks šviesus, aiškus ir atsakė į visus mano klausimus, nes jo pabaigoje tėtis man pasakė: „Būk rami, aš jau namie.“
Gal tai buvo mano ištransliuotas noras tai išgirsti, bet iš tiesų nurimau. Tai buvo sapnas, kurį norėčiau kasnakt sapnuoti. Dėl visiškos ramybės“, – prisiminė ji.
