„Jungtinės Karalystės karalienė Elžbieta II (1926–2022) turėjo sąsajų su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste, tarp jos protėvių būta lietuviškosios Gediminaičių dinastijos atstovų. Taigi, karalienė Elžbieta II turėjo ir lietuviško kraujo.
Karalienė Elžbieta II yra Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino dvidešimtos kartos palikuonė, arba Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio (1427–1492), kurio duktė Sofija nutekėjo į Brandenburgą ir įsiliejo į Hohencolernų (Hohenzollern) dinastiją, septynioliktos kartos palikuonė. Brandenburgo kunigaikščiai Hohencolernai vėliau valdė Prūsiją. Pirmasis Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Hohencolernas, be kita ko, buvo tikras Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) pusbrolis, dažnai lankęsis Vilniaus rezidencijoje.
Anot Lietuvoje gyvenančio britų istoriko Stiveno Rovelo (Stephen Rowell), Hohencolernų dinastija moteriška linija yra artimai susijusi su Stiuartų-Hanoverių (Stewarts-Hanover) dinastija, iš kurios kilę karalienės Elžbietos II protėviai. Taigi Hanoverių dinastija, dabar vadinama Vindzorais (Windsors), per moterišką liniją kildinama iš škotiškos Stiuartų ir vokiškos Hanoverių dinastijos. Šie dinastiniai ryšiai atsispindi visose Elžbietos II kilmės genealoginėse lentelėse. Tad per moterų liniją galima atsekti tiesioginį ryšį tarp lietuvių Gediminaičių ir britų Stiuartų-Hanoverių-Vindzorų dinastijų.
Beje, karalienės Elžbietos II sūnus princas Ervardas, Edinburgo kunigaikštis ir Vesekso grafas, 2018 m. aplankė Valdovų rūmus bei dalyvavo čia surengtame renginyje, paliko įrašą muziejaus svečių knygoje (nuotrauka komentare).
Valdovų rūmų muziejaus, įsikūrusio atkurtoje pagrindinėje Gediminaičių dinastijos rezidencijoje, bendruomenė liūdi kartu su Jungtinės Karalystės ir visos Sandraugos gyventojais dėl legendinės Valdovės netekties ir reiškia nuoširdžią užuojautą karališkajai šeimai bei Jos šalių gyventojams“, – rašoma Valdovų rūmų socialiniame tinkle.
