– Kas jus įkvepia gyventi?
– Kasdienis priminimas sau, kad gyvenu savo svajonių gyvenimą, – jau nuo vaikystės svajojau apie didelę šeimą ir rašytojo darbą.
– Kaip atkreipti jūsų dėmesį?
– Pašaukti vardu arba klausimą pradėti „Atsiprašau, ar jūs ne Tomas Dirgė...?“ (Šypsosi.)
– Koks patinka patiekalas?
– Kadangi augau prie jūros, Palangoje, tiesiog dievinu žuvį. Pradedant silke su bulvėmis ar lašiša salotose ir baigiant „Fish & Chips“ ar orkaitėje kepta žuvimi.
– Mėgstamiausias kvapas?
– Kavos, žiemos ir jūros. Įdomu, kas išeitų juos visus sujungus?!
– Geriausia gauta dovana?
– Didelė šeima.
– Jei pasaulyje yra rojus, tai...
– ... jis gali būti visur, tiesiog viskas priklauso nuo žmogaus požiūrio.
– Be ko diena prarastų prasmę?
– Be laiko, skirto tik savo vaikams, – telefoną padėjus į šalį, negalvojant apie visokius rašytojiškus reikalus ir visą save atiduodant tik dirgėliukams.
– Kaip atsipalaiduojate?
– Tikriausiai klausydamasis muzikos arba ją kurdamas. Bet turbūt dažniausiai tai būna laikas su šeima – tiek stalo žaidimai, tiek kelionės svetur ar tiesiog valanda prie lego detalių.
– Kas padeda kovoti su neigiamomis emocijomis?
– Gebėjimas matyti visą bendrą gražų paveikslą, o ne susikoncentruoti į vos matomą juodą dėmelę kažkur jo kamputyje.
– Blogiausias įprotis?
– Oi, tai – telefonas.
– Ką naujo norėtumėte išmokti?
– Kaip į parą įpaišyti dar vieną papildomą valandą. Ar bent pusę jos.
– Kokią garsenybę norėtumėte pakviesti į pasimatymą?
– Justiną Jarutį, Edą Sheeraną ir AC/DC vokalistą, nes tuomet gaučiau daug pagarbos iš savo dukros, vyriausio sūnaus ir mažylio.
O pats turbūt norėčiau ilgiau šnektelėti su Vaidotu iš „The Roop“, pasidaryti asmenukę su Harry Stylesu ir papietauti su Mantu Bartuševičiumi, kurio darbai mane įkvėpė pradėti kurti juokingus vaizdo siužetus skaitymo temomis ir paruošti pirmąjį Lietuvoje vaikams skirtą stendapą.
– Jei nebūtumėte tas, kas esate, kuo norėtumėte tapti?
– Muzikantu arba komiku, bet ir su tuo, ir su tuo jau po truputį judinuosi.
– Kur, jei ne Lietuvoje, norėtumėte gyventi?
– Islandijoje, savo svajonių šalyje, nes tai yra visiškas kosmosas, arba Švedijoje dėl požiūrio į vaikus ar lyčių lygybę tėvystėje. Ir dar esu prasto oro ir stiprių vėjų mėgėjas, tad ir iš tos pusės man šios šalys labai tiktų!
– Drąsiausias sprendimas?
– Manau, tokie buvo du. Pirmasis – pradėti planuoti vestuves su būsima žmona vos po kelių mėnesių pažinties pirmame kurse, o antrasis – mesti įprastą nuolatinį darbą su ką tik gimusiu pirmuoju dirgėliuku ir pradėti gyventi vien iš rašytojo darbo, nors, žiūrint iš tuo metu vyravusio požiūrio, tai atrodė sunkiai įmanoma.
– Įsimintiniausias nuotykis?
– Bandymas pereiti gatvę Stambulo centre degant žaliam šviesoforo signalui.
– Ką visada galima rasti jūsų šaldytuve?
– Pieno, dėl kurio eina iš proto mano dukra.
– Vaisiai ar saldumynai?
– Kadangi turime šeštadieninių saldadienių taisyklę, kitomis dienomis bandau verstis su vaisiais.
Tiesa, ne visada pavyksta, bet, tikiuosi, mano vaikai šio interviu neskaitys ir nesužinos, kad laužau mūsų susitarimus.
– Mėgstamiausias posakis?
– Eik savo keliu, nesvarbu, kas ką sakys iš šono! Nors iš tikrųjų tai nežinau, ar toks posakis iš viso yra. Bet būtent su tokiu požiūriu šio to pasiekiau ir, tikiuosi, pasieksiu dar daugiau.
– Kokia knyga ar filmas labiausiai įsiminė?
– Roaldo Dalio „Matilda“ – tiek knyga, tiek filmas pagal ją. Ir dar faktiškai visa Steveno Kingo kūryba bei filmai pagal jo knygas.
– Kokią kosmetiką naudojate?
– Nesu labai išrankus, turiu mėgstamus kvepalus, kuriems pasibaigus tiesiog einu ieškoti tų pačių. O kosmetiką veidui visai šeimai užsakinėja žmona, ji čia labiau pažengusi ir geriausiai žino, ko kam labiausiai tuo metu reikia.
– Meilė – tai...
– Gebėjimas kasdieniame lėkime ir chaose rasti laiko pažiūrėti mylimam žmogui į akis.
– Kaip jus turėtų vertinti ir prisiminti kiti žmonės?
– Kaip tą, kurio nekenčia technologijų pramonė, nes vaikai vietoj telefonų renkasi jo knygas. (Juokiasi.)
