Birutė, mėgstanti aktyvias atostogas, turi nemažai bendraminčių. Šiemet su bičiuliais pasirinkę Cilertalio slėnį jie mėgavosi plačiomis, gerai prižiūrimomis trasomis ir patogiais keltuvais.
„Kalnų slidinėjimo neįvardinčiau kaip meditacijos. Greičiau tai ekstremalus sportas, teikiantis daug adrenalino“, – šypsojosi moteris. Ji prisiminė, kaip ant slidžių pirmą kartą stojo Slavske (Ukraina). Į kurortą ji atvyko tik... pasiskaičiusi knygelę apie kalnų slidinėjimą.
„Slidės taip pat buvo labai primityvios. Pabandžiau, pasivoliojau po šlaitą, bet užsikrėčiau visam gyvenimui“, – prisiminimais dalijosi B.Vėsaitė.
Birutė – patyrusi kalnų slidinėjimo entuziastė, aplankiusi daugybę kurortų. Supratusi, kad kalnai jai teikia laimę, leidosi po Kaukazą, Užpoliarę, po nepriklausomybės atkūrimo aplankė Slovakiją, Italiją, Austriją, Ukrainos kurortą Bukovelį.
„Prieš 10 metų slidinėdavome tol, kol veikia keltuvai. Šiuo metu elgiuosi racionaliau – pabaigiu, kol dar norisi slidinėti. Nėra tokių trasų, kurių nebūčiau įveikusi. Prisipažinsiu – vengiu mėlynųjų, nes ten didesnė tikimybė, kad kas nors įlėks į tave“, – pabrėžė Birutė.
Pirmą kartą vykstantiems į kalnus B.Vėsaitė patarė pasiruošti fiziškai, pasitreniruoti Lietuvoje.
„Jei nepasitreniruosite, kiekviename slidinėjimo kurorte galima surasti slidinėjimo instruktorių, kuris per porą dienų pastatys jus ant slidžių“, – kalbėjo moteris.
Buvę kalnuose puikiai žino gerklę gniaužiantį jausmą, kai prieš akis išvysta skrendantį gelbėjimo sraigtasparnį. Nors kalnai gerokai pravėdina mintis, menkiausia klaida gali baigtis nelaime.
„Šis sportas neapsieina be traumų. Ir šiais metais slidinėjant kiekvieną dieną kilo sraigtasparnis, gelbėjantis nelaimėlius lūžus galūnėms. Teko paskraidyti ir man, kai prieš trejus metus patyriau sunkią galvos traumą. Taigi nuoširdžiai patariu – būtinai pasirūpinkite draudimu, nes nežinai, kada jo gali prireikti netgi kalnų ereliams“, – patarimais dalijosi moteris.
Po sportiškai praleistos dienos B.Vėsaitė nepamiršta gerai atpalaiduoti kūno, pailsėti, išsimiegoti. Tuomet ir kita diena tampa daug produktyvesnė.
„Kiekvieną dieną baigus slidinėti apima palengvėjimas: štai dar viena diena be traumų, o kokia palaima išsivaduoti iš sunkių slidinėjimo batų! Vakarais labai gera laiką leisti pirtyje, sūkurinėje vonioje, kur atslūgsta raumenų įtampa, pranyksta stresas. Čia yra didysis atsipalaidavimas ir pasiruošimas naujai dienai“, – įsitikinusi ji.
Moteris prasitarė, kad slidinėjimas – ne vienintelis ekstremalus jos pomėgis. Ji dievina kalnus, tad dažnai adrenalino pasisemia ir iš kopinėjimo.
„Aukščiausia mano įveikta viršukalnė – 5,6 kilometro aukščio Tian Šanio kalnuose“, – nustebino B.Vėsaitė.
