– Jūsų diena neprasideda be...
– ... telefono, vandens ir kavos.
– Kas jus labiausiai gąsdina?
– Kad kartais baimė yra nepagrįsta ir nesugebu to laiku atpažinti ir užkirsti jai kelio.
– Kas jums suteikia sparnus?
– Meilė ir tiesioginis eteris. (Juokiasi.)
– Kas labiausiai pykdo?
– Netiesa, nesąžiningumas, nelygios galimybės lyties atžvilgiu.
– Gražiausias išgirstas komplimentas?
– Kad esu įdomi ir įkvepianti.
– Trys dalykai, be kurių negalėtumėte gyventi?
– Vanduo, maistas ir deguonis.
– Trys geriausiai jus apibūdinantys žodžiai?
– Žodžiai, jausmai, juokas.
– Geriausios atostogos buvo...
– ... kai buvau vaikas ir visos jūros buvo iki kelių. (Juokiasi.)
– Kur slypi laimė?
– Ji slypi akimirkoje, kai nustojame galvoti, kad ji kažkur pasislėpusi nuo mūsų. Laimė yra gyvenimas. Kiekviena jo minutė.
– Pats beprotiškiausias dalykas, kurį esate padariusi dėl meilės?
– Pati meilė yra beprotybė. (Šypsosi.)
– Gražiausias vaikystės prisiminimas?
– Vasaros atostogos kaime pas bočių ir močiutę. Jis kaustydavo arklius, ji kepdavo skaniausius blynus su obuoliais ir daug daug cukraus.
– Koks buvo pirmasis jūsų darbas?
– Modelio darbas Japonijoje.
– Kokia mėgstamiausia jūsų spalva?
– Juoda.
– Geriausias vaizdas Lietuvoje?
– Kai žmonės su šypsenomis, garsiai juokiasi ir yra laimingi.
– Kas jus gelbėja nuo rutinos?
– Požiūris į rutiną. Man nereikia nuo jos gelbėtis, nes ir ji turi savo privalumų.
– Geriausias išgirstas patarimas?
– Neprisirišimas yra geriausia laimės ir meilės forma.
– Kada pastarąjį kartą verkėte?
– Gruodžio 27 dieną išbyrėjo kelios ašaros išlydint Vaidotą (Gabrielės gyvenimo draugas – lenktynininkas Vaidotas Žala. – Aut.) į Dakarą. Tos trys ašaros buvo: palaikymas, jaudulys dėl jo lenktynių ir būsimas ilgesys.
– Ko labiausiai savyje nemėgstate, o ką mėgstate?
– Nemėgstu vis išlendančio perdėto mandagumo, kai neišdrįstu pastovėti už save ar riebiau ką nors atsakyti esant reikalui. O mėgstu save už tai, kad dedu pastangas tai pakeisti.
– Už ką jaučiatės dėkinga prabėgusiems metams?
– Už vidinį augimą ir atėjusią ramybę.
– Kokią matote save po dešimties metų?
– Ant scenos kalbančią žmonėms. Tai didžioji mano savirealizacija. Tegu pildosi!
