Vienoje garsiausių pasaulio švenčių M.Palaikytė lankėsi antrą kartą. Jai kompaniją palaikė dekoratorius Mantas Petruškevičius.
„Visa Venecija tampa tarsi viena didele filmo scena. Didžiulį įspūdį palieka kostiumų įvairovė. Gražiausi perukai, įvairiausi aksesuarai, makiažas, vėduoklės, plunksnos – žiūrint į pasipuošusius žmones akivaizdu, kad visi šiam renginiui kruopščiai apgalvoję visas detales“, – kalbėjo Marija.
Idėjų savo įvaizdžiui M.Palaikytė ieškojo savo spintoje. Pagrindinį dėmesį ji skyrė turimiems vintažiniams akcentams – ne vienus metus Marija kaupia galvos apdangalų kolekciją.
„Tad ir pasipuošiau vienu iš jų. Prie galvos apdangalo priderinau vintažinę segę ir jau turėtus proginius drabužius. Manau, kad puikų derinį galima sukurti pasitelkiant kūrybą ir turimus drabužius“, – sakė ji.
Nors Venecijos karnavalas vyksta kelias savaites, Marija dalyvavo paskutinį uždarymo savaitgalį.
„Kadangi turėjau gerokai daugiau laiko stebėti festivalio svečius, buvau įkvėpta praeities romantizmo stiliaus. Norėčiau į festivalį bent kartą sugrįžti su įspūdinga barokine suknele“, – šypsojosi M.Palaikytė.
Vos tik baigėsi praėjusiais metais vykęs Venecijos karnavalas, Marija suskubo planuoti kitos kelionės. Norintiems dalyvauti šventėje M.Palaikytė pataria iš anksto pasirūpinti bilietais, gyvenamąja vieta, nes vietos greitai ištirpsta.
„Tai visą miestą apimantis renginys, pritraukiantis begalę įvairiausių žmonių: ir jaunimą, ir brandžią publiką. Net eidamas gatve patenki į nuolatines spūstis, o tose spūstyse – neįtikėtinais įspūdingiausiais kostiumais pasipuošę žmones. Tai siurreali patirtis. Labai patiko ir tai, kad šis festivalis neturi ribų nei dėl rasės, nei dėl tautybės, nei lyties ar amžiaus. Žmonės puošiasi pagal galimybes“, – sakė ji.
Marija nepraleido progos apsilankyti ir savo pamėgtoje seniausioje pasaulyje, nuo 1720-ųjų gyvuojančioje Venecijos kavinėje „Caffe Florian“.
„Dažnai Venecijoje lankausi dėl kultūros renginių, tad visuomet užsuku į šią kavinę. Venecijos karnavalo metu ji tapo pagrindiniu traukos centru: bet kuriuo dienos metu reikėdavo stovėti eilėje, kad čia patektum. Visa atmosfera nukėlė į visai kitokius laikus“, – pasidžiaugė M.Palaikytė.
