Sveikinimai tąsyk skriejo ne tik talentingiems vaikams, bet ir jų mokytojai, profesionaliai dainininkei bei autorei Lijanai Stakauskaitei.
Muzikiniam televizijos šou išgarsėjusiai pedagogei ir jos auklėtiniams geros kloties linkėjo scenos kolegos, naujosios kartos žvaigždės – dainininkė ir aktorė Kristina Radžiukynaitė – KaYra, reperis Gvidas, grupė „Bloom“ bei Giedrius Balčiūnas Jumbo.
Ją pasirinko muzika
„Jei grįščiau atgal, į visa ko pradžią, palinkėčiau sau neprarasti vaikiškos drąsos, užsidegimo, perfekcionizmo. Suaugusiųjų pasaulis daug liūdnesnis – su daugiau abejonių, svarstymų, sprendimų. Deja, ne visada teisingų“, – pastebėjo K. Radžiukynaitė – KaYra.
Dainininkė sako nuo mažų dienų mėgusi dainuoti namuose. Mikrofoną atstodavęs plaukų šepetis buvo jos instrumentas, į kurį ji muzikos kalba išpasakodavo viską, ką norėjo.
„Turėjau du kompaktinius diskus, kurių dainas mokėjau mintinai. Niekada nesakiau tėvams, kad noriu mokytis dainuoti. Net pati apie tai nepagalvodavau. Daug kas pasikeitė, kai pradinės klasės išleistuvėse mokytoja man pasiūlė atlikti solo numerį.
Po manosios „My Heart Will Go On“ versijos pasigirdo raginimai tęsti repeticijas, lankyti būrelį. Kai pagalvoju, viskas įvyko tarsi savaime. Ir toks mano muzikinis kelias yra iki šiol. Matyt, ne aš, o muzika mane pasirinko“, – sakė dainininkė.
Kad svajoti reikia drąsiai, neabejoja reperis Gvidas. Jei jis sutiktų save dešimčia metų jaunesnį, patartų jokiu būdu nesustoti, nors pradžioje daug kas ir gaunasi blogai ar nesiseka.
„Vaikystėje, paauglystėje labai svarbu nenusivilti, nenuvertinti savęs. Žinoma, iš pradžių bus daug nesąmonių, bet kitaip nieko neišmoksi“, – įsitikinęs reperis.
Jis iki šiol yra išsaugojęs lapą su bene pirmuoju savo parašytos repo dainos tekstu. Nors juo dabar nesididžiuoja, supranta, kad tai – svarbaus gyvenimo kelio pasirinkimo atminimas.
Gvidas atviras – repuoti jis pradėjo, nes pavydėjo tai darančiam „kietesiam“ klasiokui ir pagalvojęs, jog gali viską atlikti už jį geriau.
Pradėjęs kurti tekstus paauglys jais pasidalino su tuo, kuris jam buvo pavyzdys.
„Duete buvome iki kol pradėjome lankyti aukštesniąsias klases. Klasiokas pasirinko kitą muzikos kryptį, o aš likau. Mokiausi kurti, daug repetuodavau perdainuodamas vis sunkesnes dainas, kol nusprendžiau pasitikrinti dalyvaudamas muzikiniam šou. Trečia, prizinė vieta man leido suprasti, jog esu teisingam, man skirtam kelyje“, – sakė Gvidas.
Vietoj muzikis – bulvės
Nors grupės „Bloom“ ketvertuko keliai į sceną susiklostė skirtingai, merginos įsitikinusios – kitų patarimai ne visada yra teisingi, o tie, kas neklauso širdies, arba turi įgyvendinti savo troškimus, arba nugyvena nelaimingą gyvenimą.
Apie tai kalba kolektyvo vokalistė Lina, kuri, vaikystėje gyvendama pas senelius kaime, neturėjo galimybės mokytis muzikos.
„Bulvių sodinimas ir kasimas daug kam kaime atrodo svarbiau nei menas“, – artimuosius supranta mergina.
Po ilgo laiko išprašiusi leidimo lankyti specializuotą mokyklą, dvylikametė išgirdo esanti tam per sena. Vienintelis jai teikęs vilties instrumentas buvo gitara, tačiau, kadangi neturėjo pradinio muzikinio išsilavinimo, klasėje jai neliko vietos, nes jas išgraibstė būsimi profesionalai.
Savarankiškai styginius prisijaukinusi muzikantė vėliau mokėsi konservatorijoje ir akademijoje. Per tris džiazo vokalo studijų metus ji suprato visai laiko neskyrusi tam, ką iš tiesų mėgsta. Tuomet sekė aštuoni pedagoginio darbo metai, taip pat jai nesuteikę džiaugsmo.
„Dabar esu ten, kur turėčiau būti“, – sakė Lina.
Gabrielė taip pat įsitikinusi, jog savo troškimų neverta palikti ateičiai – jų reikia siekti čia ir dabar.
„Studijuodama universitete tris metus neturėjau laiko muzikai, kol pajutau, kad man jos trūksta. Buvo sunki pertrauka“, – kalbėjo pašnekovė.
Paauglystėje groti pradėjusi Gustė sako, jog muzika jai visada buvo pomėgis, o ne tikslas, bet ji dabar džiaugiasi šio hobio nepalikusi.
Nuo pirmos klasės muzikos besimokiusią Ievą nuo studijų akademijoje atkalbinėjo visi. Vyresniųjų paklausiusi mergina baigė tekstilės mokslus, vėliau piešė portretus, darė kitus darbus.
„Sugaišau daug laiko, kol vėl radau muziką“, – kalbėjo Ieva.
Startas – šiluminiame mazge
Giedrius Balčiūnas Jumbo tikisi nepraradęs savyje to džiaugsmo, kuris jį lydėjo pirmomis muzikavimo dienomis.
„Žinoma, kartais sau primenu, kad reikia mėgautis ne tik rezultatu, bet ir pačiu procesu“, – kalbėjo atlikėjas.
Groti gitara jis išmoko savarankiškai, kol nebūdavo namuose šešiais metais vyresnio brolio Audriaus pasiskolindavęs jo gitarą.
„Kartą, anksčiau grįžęs namo, jis mane užklupo grojantį ir... nebarė, o labai pagyrė. Apie tai iškart papasakojau kiemo draugams. Subūrėme grupę, iškabinome namo laiptinėje skelbimus ir šiluminiame mazge rūsyje surengėme koncertą. Taip viskas ir prasidėjo“, – prisiminė Giedrius.
Dešimtmetį mininčio „Crazy“ kolektyvo įkūrėja L. Stakauskaitė pasakoja, jog, pagal studijuojamą specialybę ieškodama darbo galimybių, atrado visai svetimą jai kraštą – Birštoną.
„Planai, jog padirbsiu kelis metus, įgysiu patirties ir grįšiu į Vilnių, neišsipyldė, – šypsosi Lijana, – Dirbdama mokyklose savyje atradau didelį norą ieškoti talentingų vaikučių ir padėti jiems tobulėti muzikos srityje.
Kartu su labiausiai degančiais muzika, padedant jų tėveliams, įkūrėme vokalinę vaikų studiją „Crazy“ Birštono kultūros centre. Tai man buvo visiškai nauja kelionė, kuri vis dar tęsiasi“.
Ji sako pati auganti ir tobulėjanti kartu su vaikais.
„Mokiausi juos išgirsti ir išklausyti, padėti atrasti muziką, kuri būtų jiems tinkama atlikti, ieškoti kūrybinių sprendimų. Kaupiame patirtis dalyvaudami festivaliuose, konkursuose, koncertuose, įvairiuose renginiuose.
Taip pat semiuosi iš vaikų fantazijos ir kūrybos dainoms: jos gimsta iš mūsų muzikinių žaidimų, pokalbių, piešinių. Vaikai labai nustebina ir džiaugiuosi, kad gimsta ir man, ir jiems patinkančios dainelės. Manau, Birštone susiformavo tikra crazy bendruomenė“, – sakė Lijana.
