Šį kartą dar nežinomais atsakymais pasidalijo dainininkė Goda Alijeva (37 m.).
– Jūsų diena neprasideda be...
– Kavos.
– Kas jus labiausiai gąsdina?
– Ligos.
– Iš kur semiatės įkvėpimo?
– Iš stiprių moterų ir knygų.
– Kas labiausiai pykdo?
– Žmonių ribotumas.
– Gražiausias išgirstas komplimentas?
– Kad esu gili moteris.
– 3 dalykai, be kurių negalėtumėte gyventi?
– Šeima, sveikata ir veikla.
– 3 žodžiai, geriausiai jus apibūdinantys?
– Esu visokia, nenuspėjama, bet kartu ir labai žemiška.
– Geriausios atostogos buvo...
– Jų tiek daug! Kiekvienos labai skirtingos. Pastarosios įsimintinos – gimtadienis prie Komo ežero Italijoje.
– Kur slypi laimė?
– Kiekvieno mūsų viduje.
– Pats beprotiškiausias dalykas, kurį esate padariusi dėl meilės?
– Oi, nesu tokių padariusi. Esu įpratusi, kad dėl manęs daro. (Juokiasi.) Vyrai tegu daro dėl meilės, o moterys renkasi. Darau ir darysiu dėl vaikų, bet besąlygiškai jiems aukoti visą savo gyvenimą nėra beprotiška.
– Gražiausias vaikystės prisiminimas?
– Savaitgaliai namuose, kai tėtis kepa blynus, o mes visa šeima valgome juos lovoje žiūrėdami dokumentiką apie gamtą.
– Koks buvo pirmasis jūsų darbas?
– Dar mokykloje su klasės draugėmis Rumšiškėse dalyvavome Užgavėnių mugėje, kažką ten pardavinėjome. Uždirbau 10 litų, kuriuos išleidau soliariume.
– Kokia mėgstamiausia jūsų spalva?
– Visos spalvos gražios. Man patinka, kai jų daug.
– Geriausia vieta Lietuvoje?
– Namai.
– Kas jus gelbėja nuo rutinos?
– Vaikai. Su jais rutinos nėra, niekada nežinai, kas tavęs laukia. Kiekvieną dieną – po naujieną.
– Geriausias išgirstas patarimas?
– Neskubėti ir nesivadovauti to momento emocija. Taip pridarome daug klaidų.
– Kada pastarąjį kartą verkėte?
– Neseniai pagauta emocijos per dukros tinklinio rungtynes. Žiūrėjau, kokia ji laiminga žaisdama ir kokia ji jau didelė. Buvo gėda, nenorėjau, kad ji pamatytų. Verkiu ir žiūrėdama naujienas apie karą, ypač jei kalbama apie vaikus.
– Ko labiausiai savyje nemėgstate (mėgstate)?
– Nemėgstu savo pasyvumo, apatijos, tingėjimo ką nors daryti. Mėgstu lengvumą, bandau neapsikrauti net užklupus bėdoms – jas sprendžiu.
