„Iš pradžių aš priešinausi rakečių sportui, be netikėtai jis mane įtraukė“, – šypsodamasi apie aistrą padeliui kalbėjo nuomonės formuotoja 38-erių Veronika Montvydienė.

Pirmiausia išbandyti tenisą pajūryje ją ne vienus metus kalbino geras šeimos bičiulis. Tuomet riebiai jam atkirtusi žinoma moteris nė nenutuokė, kad po metų, atsiradus padelio aikštelėms, ji sutiks išbandyti šį sportą ir be jo nebeįsivaizduos savo laisvalaikio.

„Kai mane kalbino išbandyti tenisą, visuomet atsakydavau, kad kreivo sporto nežaisiu. Juk ten juda tik viena ranka ir atrodė, kad tai – ne man. Tačiau Kunigiškiuose atsiradus padelio aikštelėms šeimos draugas mane įkalbėjo išbandyti šią sporto šaką motyvuodamas tuo, kad nereikia daug treniruočių, o ir vaikai ten turės ką veikti. Tąkart neatsilaikiau ir taip įkliuvau“, – su šypsena pradžią prisiminė ji.

Paėmusi raketę į rankas Veronika suprato, kad tai – jos sportas. Sugrįžusi į Vilnių moteris pradėjo aktyviai treniruotis ir jau pusantrų metų ją galima sutikti daugelyje sostinės padelio aikštynų.

[[ge:lrytas:lrytas:32113166]][[ge:lrytas:lrytas:31463014]]

„Pirmus keturis mėnesius treniravausi net keturis kartus per savaitę ir tik po to pradėjau žaisti. Įprastai žmonės pradeda gerokai anksčiau, vos po keleto treniruočių, bet man reikėjo laiko. Norėjau gerai išmokti ir tik tada žengti į aikštelę“, – pasakojo ji.

Dabar Veronika dažniausiai treniruojasi kartą per savaitę. Pasiteiravus, kaip prisimena pirmąjį pasižaidimą, ji neslėpė šypsenos: „Pirmam žaidimui prikalbinau drauge eiti pažaisti savo trenerį. Norėjau suprasti, ar viską tinkamai aikštelėje darau. Neneigsiu, kad veikė ir sportinė ambicija, – labai norėjau laimėti. Be abejonės, kojos ir rankos drebėjo, bet pasisekė puikiai – laimėjome.“

Per savaitę bent keletą kartų pažaisti besistengianti Veronika sako, kad žaisdama padelį ji atsipalaiduoja, išlieja visas susikaupusias emocijas. Ji džiaugiasi ir tuo, kad šis sportas išpopuliarėjo Lietuvoje, o bendruomenėse, kurios vis pildosi, ji sutinka ir pabendrauja su daugybe įkvepiančių žmonių.

„Kadangi padelį aikštyne gali žaisti keturi žmonės, kaskart tenka susirasti naujų žaidėjų. Visos arenos turi savo susirašinėjimų grupes, kuriose galima rasti norinčiųjų pažaisti drauge. Smagu, kad visus vienija vienas pomėgis, o ir žmonės, žaidžiantys padelį, be galo įkvepiantys ir žavūs“, – šyptelėjo ji.

[[ge:lrytas:lrytas:33000545]]

Per pusantrų metų Veronika jau spėjo susirasti ir nuolatinę partnerę, su kuria dalyvauja tiek pasižaidimuose, tiek turnyruose.

„Džiaugiuosi radusi Justę. Mes viena kitą padrąsiname ir skatiname tobulėti. Tenka matyti, kaip žaisdamos poros pykstasi, vienas kitą kaltina, o mes į visas sėkmes bei nesėkmes reaguojame ramiai, nieko viena kitai nesakome, nesipykstame.

Juk nebūsime olimpinėmis čempionėmis, tad šis sportas, mano manymu, turi teikti tik geras emocijas. Juo labiau jei viską iš savo pusės padarei, ką galėjai, bet nelaimėjai ar varžovai buvo stipresni už tave. Reikia tai pripažinti ir tikėti, kad kitą kartą pasiseks“, – pozityviai pokalbį baigė ji.

Veronika Montvydienė atrado naują aistrą: „Neatsilaikiau ir įkliuvau“ (1)