„Labai vertinu tai, ką turiu. Todėl kad ir kas nutiktų, nemesčiau kelio dėl takelio“, – filosofiškai pokalbį prie kavos puodelio pradėjo tituluota kaunietė.
Paklausta, ar viską gyvenime ji gauna lengvai, be pastangų, Jolanta trumpam susimąstė: „Svarbu
turėti tikslą ir žinoti, ko nori. Kai nežinai, kur plaukti, joks vėjas nebus palankus“.
Nenorėtų būti vyro puošmena
J.Bubnienė prisipažino, jog niekas jai nenukrinta iš dangaus. Net ir pastarasis jos gyvenimo įvykis – laimėjimas konkurse – buvo didelių moters pastangų įvertinimas.
– Kas iš jūsų atima daugiau jėgų ir laiko – darbas ar šeima?
– Darbui atiduodu didžiąją dalį savo laiko, todėl savaitgaliais stengiuosi grąžinti šią skolą šeimai.
– Ar nenorėtumėte nedirbti – būti graži namų šeimininkė ir vyro puošmena?
– Manau, jog gyvenimas auksiniame narvelyje manęs nesužavėtų. Gerai jaučiuosi tada, kai galiu save išreikšti.
Gyvenime svarbu turėti tikslų ir stengtis juos įgyvendinti. Turėti profesiją ir siekti sėkmės profesiniame gyvenime yra taip pat svarbu, kaip ir puoselėti šeimos židinį. Man patinka ko nors siekti – taip galiu tobulėti, jausti, jog nestoviu vietoje.
Kažkada vyras man siūlė nedirbti, nes nebuvo tokios būtinybės. Jis norėjo, kad rūpinčiausi vaikais ir šeima. Tačiau aš nesutikau. Dabar labai tuo džiaugiuosi.
– Šeimos bendrovėje „Fedora“, prekiaujančioje drabužiais, dirbate prekybos vadove, turite ne vieną pavaldinį, tenka priimti ne vieną atsakingą sprendimą. Ar sunki atsakomybės našta?
– Esu įsitikinusi: geriau suklysti, bet sprendimą priimti pačiai. Stengiuosi nesinaudoti niekieno patarimais, mėginu pati rasti išeitį net ir sudėtingiausioje situacijoje. Priimdama sprendimus prisiimu ir visą už juos tenkančią atsakomybę.
Tai yra pirmoji ir vienintelė mano darbovietė. Nors studijavau sporto ir turizmo vadybą, tenka dirbti kitokioje srityje. Tačiau jaučiuosi sėdinti savo rogėse. Darbo santykiuose esu reikli, tačiau pakeltu tonu su pavaldiniais nebendrauju. Darbuotojai manęs tikrai nebijo. Visus klausimus pavyksta išspręsti dialogu, susitariant.
Meilė ne iš pirmo žvilgsnio
– Kokia esate mama – griežta ar „minkšta“?
– Bendraudama su vaikais – šešerių Dominyku ir septynmete Simona – būnu reikli. Reikalauju iš jų savarankiškumo, tvarkos, atsakomybės. Mūsų šeimoje stengiamasi visada susitarti gražiuoju, be pykčio. Auklėjant vaikus svarbi tolerancija. Jei matau, kad tarp manęs ir vaikų iškyla ginčas, stengiuosi juos paveikti psichologiškai. Nesuprantu tėvų, kurie taiko vaikams fizines bausmes. Pas mus to nebūna.
Aš pati buvau pareiginga, stropi mokinė, uždaro būdo, netgi drovi. Mėgau megzti, pinti iš vytelių, daryti įvairius rankdarbius. Buvau namisėda, tad dėl manęs tėvams vargo nebuvo.
– Ištekėjote 20-ies. Ar tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio?
– Kai pirmą kartą išvydau savo būsimąjį vyrą Ramūną, tikrai netrenkė žaibas (juokiasi). Tarp mūsų nebuvo meilės iš pirmo žvilgsnio. Mudviejų pažinties istorija tipiška – supažindino draugai. Mano būsimasis vyras pradėjo man rodyti dėmesį, labai siekė mano draugystės. Pradėjome vis dažniau susitikinėti. Greitai subrendo didelis jausmas. Padraugavę vos pusmetį, nusprendėme kurti šeimą.
– Kuo būsimasis vyras jus sužavėjo?
– Man patinka, kad Ramūnas yra tvirtas, turi savo nuomonę, bet kartu jis yra ramus, paslaugus, santūrus.
– Ar jūsų šeimoje būna krizių, nekalbadienių?
– Kai sėdėjau namie ir auginau vaikus, susikivirčydavome dėl smulkmenų. Dažnai vienas kito nesuprasdavome: aš troškau išeiti iš namų, į žmones, o jis mėgo leisti laiką namuose. Tačiau tokia trintis baigėsi, kai paaugo vaikai ir aš išėjau į darbą.
Staigmenų iš vyro nesulaukia
– Kieno žodis šeimoje paskutinis?
– Sprendimus paprastai priimame kartu, pasitarę. Vyras visuomet klausia, ką aš manau. Džiaugiuosi, jog jis mane gerbia, vertina. Aš taip pat gerbiu jo nuomonę.
– Kokia jūsų šeimos santarvės paslaptis?
– Mes su vyru esame skirtingi, bet puikiai papildome vienas kitą. Aš atitinku jo idealą – veiklios, organizuotos moters. Ramūnas manimi visiškai pasitiki, suteikia laisvę. Esu laiminga moteris.
– Kokiomis dovanomis jus nudžiugina vyras?
– Jis bijo, kad nepataikys išrinkti man dovanos, todėl tariasi su manimi. Kažkada pykdavau, jog per šventes Ramūnas neparuošia man jokios staigmenos. Tačiau dabar jau įvertinu jo racionalumą ir protingą pasirinkimą teikiant dovanas. Kai artėja kokia nors asmeninė šventė, vyrui sakau: „Surenk pobūvį restorane, kad man nereikėtų namie stovėti prie puodų“. Dažniausiai taip ir būna.
– Ar dažnai „susergate“ pirkimo manija?
– Šia manija beveik nesergu. Pinigus stengiuosi leisti protingai. Kartais palepinu save brangiu pirkiniu, tačiau švaistytis nemėgstu.
– Kur ir kaip atostogaujate?
– Mano atostogos būna iš dviejų dalių. Su šeima atostogaujame sodyboje, vykstame pailsėti prie jūros į Palangą. Kita mano atostogų dalis – tai laikas, kurį praleidžiu atskirai, be šeimos. Dažniausiai dviese su seserimi vykstame į Turkiją, mėgstame pasilepinti puikiu oru bei gamta. Toks trumpas atokvėpis leidžia pailsėti nuo šeimos rūpesčių.
– Koks mėgstamiausias jūsų posakis?
– Niekada nesakyk „niekada“. Anksčiau, stebėdama „Kauno ponios“ konkursus, sakydavau sau: aš į tokį konkursą niekada neičiau... Bet nuėjau! Dabar džiaugiuosi šiuo savo poelgiu.