Argi visa tai įmanoma daryti su savo mama? Jei ji - geriausia draugė, kodėl gi ne.
Kasdien pasimato
Beveik nėra dienos, kad buvusio premjero Adolfo Šleževičiaus žmona Janina nesusitiktų su savo 25 metų dukra Valda Rukštelyte. Panelė nuo devyniolikos metų gyvena atskirai. Po darbo Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento atašė grįždama namo pirmiausia ji užsuka pas mamą. Pavakarieniauti, dienos naujienomis ir nutikimais pasidalyti.
Mamos žvilgsnis turi Valdą nulydėti ir susiruošus į vakarėlį. „Tiesiog noriu, kad ji patvirtintų, jog gerai atrodau, - juokiasi Valda. - Mes su mama visada turime apie ką pasikalbėti“.
Ją dažnai galima išvysti renginiuose su mama. Argi jaunai merginai nebūna nuobodu? „Argi gali būti nuobodu mamai palaikyti draugiją?! - net nustemba mergina. - Man labiausiai patinka kur nors išeiti kartu su tėvais. Žinau, kad mus sups puiki draugija, įdomūs žmonės, su kuriais tikrai bus smagu pabendrauti“.
Kartu - į naktinius klubus
Valdos draugai taip pat pažįsta ponią Janiną. Kartą, pavyzdžiui, V.Rukštelytė sugalvojo savo namuose surengti vakarėlį. Mergina manė, kad visi atsineš vaišių ir smagiai pasėdės. „Mamai tokia idėja nepatiko, ji puolė gaminti vaišes, - smagiai prisimena Valda. - Prigamino gausybę nuostabių šaltųjų ir karštųjų užkandėlių, prašiau bent blynų nekepti. Bet ji jų prikepė su elniena. Ir ką jūs manote? Mano draugai iki šiol negali pamiršti to vakarėlio - mamos dėka jis tapo vienu šauniausių“.
„Aš nesuprantu šiuolaikinio jaunimo papročio - kviestis į namus ir neparuošti vaišių“, - priduria ponia Janina.
Abiem moterims patinka kartu keliauti po parduotuves. Valda žavisi mamos skoniu ir džiaugiasi, kad ji padeda išsirinkti rūbų. „Valda man irgi pataria, tik ne visada paklausau“, - juokauja J.Šleževičienė.
Kartą dukra sugalvojo surengti mamai ekskursiją po naktinius Vilniaus klubus. „Kai pasakodavau, kur buvau ir ką dariau, mama nelabai suprasdavo, tad nutariau, kad galime abi pasilinksminti. Labai norėjau nusivesti ją į savo mėgstamiausias vietas, pavyzdžiui, kokteilių barą „Iki aušros“, naktinį klubą „Pabo Latino“. Vėliau buvo smagu dalytis įspūdžiais“, - prisimena Valda.
Vertingas patarimas
- Argi jūs niekada nesusipykstate?
- Sako, kad tėvai ypač pradeda su vaikais nesutarti paauglystėje. Tačiau mudvi su Valda lengvai prašokome tą periodą, - sako ponia Janina. - Dukra visada buvo rami, niekada nekėlė problemų. Net auklėti jos nereikėjo, o ir nebuvo laiko, nes anksčiau labai daug dirbau.
- Nepamenu, kad mama man rėžtų pamokslus ar moralizuotų, - sako Valda. - Man patinka ir tai, kad mama niekada nenagrinėja mano draugų ar jų elgesio. Bet iš tiesų mano draugai yra inteligentiški žmonės.
- Nesuprantu motinų, kurios sako visą naktį prastovėjusios prie lango ir pralaukusios grįžtančios namo dukters. Man taip gyvenime nėra buvę. Valda man visada paskambina sutartu laiku, - sako J.Šleževičienė.
- Aš kartais net stebiuosi, kad mano mama tokia tolerantiška. Grįžtu paryčiais, ji leidžia man išsimiegoti, o paskui pakviečia pietų, - džiaugiasi mergina.
Valda iki šiol saugo prisiminimuose vieną mamos patarimą, kurio vertę supranta tik dabar. Dar būdama mokinukė ji draugavo su vienu berniuku. Vėliau nusprendė su juo skirtis. Pranešė apie tai mamai ir pridūrė, kad mylimojo dovanas - grandinėlę ir žiedą - tikrai grąžins.
„Pasilik, vaikeli, dovanas - atminimas bus gražus“, - tąkart patarė savo dukrai mama. „Dabar, po daugelio metų, iš tiesų smagu į tuos daiktelius žvilgtelėti ir su šypsena prisiminti vaikystės meilę“.
Praturtėjo dukterimis
Kai su bendrovės „Lukoil Baltija“ generalinio direktoriaus žmona ir įmonės „Vaizga“ savininke Birute Paleičikiene tariausi dėl interviu, ji klausė, apie kurią dukrą kalbėsime. „Nes dabar jų turiu tris ir dar vieną omeny“, - gudriai tarstelėjo ji. Pasirodo, jau kuris laikas dukra ponia Birutė laiko ir savo 27 metų marčią Anželiką, kuri laukiasi, kaip prognozuoja medikai, dukters.
„Esu devintame danguje“, - džiaugiasi sėdėdama marčios ir dukterų - 23 metų Renatos ir šešiolikmetės Kristinos - apsuptyje B.Paleičikienė.
Nėra dienos, kad šios moterys nepabendrautų. Jos kartu keliauja, ieško nuotykių, matuojasi drabužius ir rengia mergvakarius.
Jie dažniausiai vyksta tuomet, kai šeimos vyrai išvyksta komandiruotėn. Tuomet moterys išsikepa pyragą ir iki nakties plepa.
„Smagu!“ - klega tikindamos visos. Tokiuose pasisėdėjimuose dažnai dalyvauja ir Paleičikų dukrų draugės, nesivaržančios ponios Birutės draugijos. Vyresnėlė Renata džiaugiasi, kad su mama gali kalbėtis apie bet ką - „net apie bernus“.
Moterims atmintin įstrigo kelionė į Londoną, kai visos kartu vaikščiojo po parduotuves, okupuodavo matavimosi kambarius ir rengdavo mados šou. „Net nebūtina pirkti, vien matuotis smagu“, - tvirtina visos.
O kartą vienų atostogų metu šiltuose kraštuose jaunosios Paleičikų šeimos narės turėjo įtikinėti gerbėjus, kad Birutė - tikrai jų mama. Mat kleganti draugija panėšėjo ne į šeimą, o tiesiog į šėlti išsiruošusias drauges.
Marčiai pataria nepataikauti vyrui
Kaip Birutei pavyksta išlaikyti artimą ryšį su vaikais? „Jei mama su vaiku negražiai bendrauja, tai ko ji tikisi? - klausimu atsako moteris. - Ką įdėsi į vaikus, tą ir gausi. Šiandien aš patiriu euforiją bendraudama su jais“.
Birutė nepamiršo sunkios gyvenimo su vyru pradžios, kai teko daug dirbti, naktis su pirmagimiu sūnumi Andriumi leisti ligoninėje. „Bet aš nepratusi zirzti, - juokiasi moteris. - Dabar moterims lengviau, o tada, pamenu, grįžti iš darbo, dar skalbi rankomis, verdi, konservuoji. Tik visada, jei tik vaikas prieidavo, mesdavau visus darbus ir jį priglausdavau. Man niekada nesutvarkytas kambarys nebuvo svarbesnis už pabendravimą su vaiku“.
Dabar B.Paleičikienė sako, kad vaikai - jos geriausi patarėjai. „Jie jaunesni, todėl yra drąsesni. Aš jau senstu, esu konservatyvi, tad mielai priimu jų nuomonę ar pastabas“, - tikina moteris.
- Gal galite išduoti receptą, kaip užauginti tokius gerus vaikus?
- Mano mama sakydavo, kad darni šeima priklauso nuo moters. Recepto nėra, bet jo ir nereikia, jei širdyje turi šilumos. Mane stebina dabartinė situacija, kai vyrai imasi prižiūrėti kūdikius, o žmonos eina į darbą. Vyras niekada negalės duoti vaikui to, ką jam gali suteikti motina. Kiekvienas turi savo pareigas, vyro - išlaikyti šeimą.
„Mano vyras tikrai nesinaudos tėvystės atostogomis, - patikina Paleičikų marti Anželika. - Andrius yra mūsų šeimos galva, man smagu, kad galiu į jį atsiremti kaip į uolą. Visai nenoriu, kad jis sėdėtų namie ir keistų vaikui sauskelnes“.
- Labai dažnai anyta ir marti - didžiausios priešės, nes motina pavydi savo sūnaus kitai moteriai?
- Kokiai reikia būti kvailai, kad galėtum blogai elgtis su mergina, kurią myli tavo sūnus? - neįsivaizduoja ponia Birutė. - Berniukai iš tiesų labiau prisirišę prie savo motinų, tad jos tą situaciją gali kaip tik išnaudoti jaunos šeimos labui. Pasakyk sūnui, kokia nuostabi jo žmona, tuomet grįžęs namo jis ir žiūrės į ją kaip į dievaitę, nebus jokių nesutarimų.
- Iš pradžių buvo keista, o dabar labai malonu iš Andriaus mamos girdėti patarimus, kad per daug nepataikaučiau vyrui, - juokiasi Anželika. - Ji man vis primena, kad labiau pasirūpinčiau savimi, savo grožiu.
Be to, nesulaukiau nė menkiausio priekaišto, kad nemokėjau gaminti valgio. Iš tiesų balandėliai man buvo devintas pasaulio stebuklas. Nemokėjau ir cepelinų gaminti. Kaip buvo smagu, kai anyta mus pasikvietė šeštadienio pietų ir kartu darėme cepelinus.
Pataria, bet suteikia laisvę
Paleičikų moterys neslepia, kad bendraujant buvo ir sunkių periodų. Vienas jų - paauglystė. „Kartais Kristina grįžta namo ir jaučiu, kad nuo jos vos ne žiežirbos byra - tokia yra pikta ir įsitempusi. Suprantu, kad nereikia lįsti vaikui į akis. Vėliau mudvi apsikabiname ir pasijuokiame, aptariame, jei kas nors nutiko“, - pasakoja apie jaunėlę dukrą B.Paleičikienė.
„Buvo mano gyvenime tokių situacijų, kai naktis praverkdavau, su tėvais ilgus vakarus prakalbėdavau, - prisimena vyresnioji Paleičikų dukra Renata, Tarptautinės verslo mokyklos magistrantė. - Tačiau iš tėvų aš gaudavau patarimą, o sprendimą leisdavo priimti pačiai. Manau, kad tokia laisvė ir tolerancija man ir padėjo apsispręsti nepriimti kvailų sprendimų“.
- Renata, ar nebuvo momentų, kada norėjosi nutolti, šiek tiek atsiriboti nuo mamos?
- Ne! Mūsų mama yra tokia, kad nuo jos nenutolsi ir neatsiribosi. Tai žmogus, kuris visada padės atsistoti, kad ir kiek kartų kristum. Tai vienintelis žmogus, kuriuo besąlygiškai pasitikiu.
Man taip gera žinoti, kad nesvarbu, kas nutiktų, aš galiu paskambinti mamai.
Draugai? Jų visada bus šalia, kai tau gerai, bet ar jie išliks, kai tau bus blogai? - abejoja Renata.