Meilė sau prasideda nuo batų

Užuot parodęs duris aikštingai klientei, pardavėjas nušvito iš susižavėjimo: „Sinjora, jūs turite siūdintis batus pagal matmenis pas asmeninį batsiuvį“. Kitaip tariant, jis apdovanojo komplimentu moterį, kuri, užuot slėpusi savo išskirtinumą, išdrįso jį pademonstruoti.

Italijoje tai laikoma aristokratiškumo požymiu.

Mados istorikai teigia, kad jau pirmykščiai žmonės stengėsi pėdas apsaugoti nuo drėgmės, šalčio ir traumų. Apavas buvo nepatogus ir menkai patvarus. Pirmieji „batai“ buvo rišami rankomis iš gyvūnų plaukų, palmių vytelių, medžio kamieno drožlių.

Vėliau žmogui kilo mintis, kad saugiausiai koja jaustųsi suvyniota į gyvūno kailį arba odą. Tačiau ir tokia avalynė buvo nepatogi, trukdė medžioklėje. Apavas įgijo bato formą tik tada, kai atsirado adata. VII amžiuje prieš Kristų etruskai ją iškalė iš geležies su siaura skyle, į kurią buvo galima įverti plauką.

Taip sudurstytas iš odos skiaučių atsirado pirmasis batas.

Šiandien mados istorikai naršo po archeologijos muziejus ir metraščių puslapius ieškodami analogijų tarp ekscentriškiausių podiumo naujienų ir primityvių antikos batų modelių bei viduramžių ir Renesanso epochoje rankomis pasiūtos avalynės.

Neretai, žvelgiant į garsiausių mados namų avalynės modelius, kyla mintis, jog dizainerius įkvėpė pačios seniausios civilizacijos.

Išskirtinė teisė vadintis avalynės mados krikštatėviu Italijoje suteikiama „Salvatore Ferragamo“ mados bendrovei.

Šių dienų pasaulio verslo vyrai, Milano bei Florencijos aukštuomenė ir netgi Didžiosios Britanijos karalienė Elizabeth II neįsivaizduotų savo garderobo be elegantiškiausių ir vienų brangiausių pasaulyje „Salvatore Ferragamo“ batų.

Šie mados namai įsteigti 1927 metais Florencijoje kaip avalynės manufaktūra. Tuo metu Salvatore Ferragamo vardas jau buvo gerai žinomas JAV. Emigravęs į Jungtines Valstijas paauglys italas išgarsėjo siūdamas ekstravagantiškiausius batelius Holivudo aktorėms.

Pirmuosius moteriškus batelius pats Salvatore Ferragamo savo rankomis pasiuvo iš švelnaus atlaso. Audinys priminė Renesanso laikų didikų avimus batus iš siuvinėto damasto. Priekyje batelius puošė brangakmeniais inkrustuota sagtis. Visos be išimties siūlės lyg aukštosios mados drabužyje buvo susiūtos rankomis.

Kurdamas batų kurpalį italas idėjų sėmėsi iš seniausių Afrikos masajų genčių. Šiandien „Salvatore Ferragamo“ bendrovės batų kurpaliai patogumo požiūriu pasaulyje neturi lygių. Silueto ir formos pamokas dizaineris gavo iš Kinijos avalynės manufaktūrų.

O batelio estetikos dizaineris mokėsi Italijoje (kas išdrįstų teigti, jog XVII amžiaus Venecijos avalynės manufaktūrose sukurti nėriniais ir stiklu išpuošti bateliai - ne meno šedevrai?). Šiandien „Salvatore Ferragamo“ batai siuvami iš brangiausios krokodilų, stručių, verstos veršiuko odos, atsparios drėgmei zomšos.

Kartais mada sukelia ne vien teigiamas emocijas.

XIX amžiaus pradžioje Europoje mados vergių kankyne tapo batų modelis, kuriam mados istorikai prisegė „batų inkvizitorių“ etiketę.

Šis terminas mados istorijos puslapiuose pradėjo gyvuoti XVI amžiuje, kai buvo sugalvoti suknelių korsetai. Jie be gailesčio žalojo moterų krūtinės ląstą ir vidaus organus.

Panašiai moterų sveikatą veikė ir iš Austrijos atkeliavę „batai inkvizitoriai“. Šie bateliai taip išlenkdavo pėdos keltį, jog būdavo deformuojami visi kojos pirštai. Koja greitai pavargdavo, nes moteris turėdavo žengti kaip balerina, avinti puantais.

Jautresnių pėdų dailiąją lytį ši mados epocha privertė gultis net po chirurgo peiliu. Daktarai turėdavo pakeisti kaulų, raiščių ir sausgyslių struktūrą.

Šiandien ant Milano mados podiumo demonstruojami batai žiniasklaidai ir klientams išduoda, kiek tvirta mados rinkoje šio prekės ženklo padėtis. Nes apavas, panašiai kaip ir kvepalai, kuria mados namų įvaizdį. Ir tik ekonomiškai stiprūs dizaineriai leidžia sau eksperimentuoti.

Madingi batai lengviau negu madingi drabužiai ir kiti aksesuarai pakliūva į turčių spintas.

Pavyzdžiui, britų dizainerė Vivienne Westwood patraukė milaniečių dėmesį ne nuogais vyrų sėdmenimis, „Swarovski“ glaudėmis ir liemenėlėmis vyrams, o keistais batais-kojinėmis. Apsmukusias kojines dizainerė sujungė su beprotiško aukščio platformos batais. Toks naujas „aulinių“ modelis atrodė stulbinančiai seksualus.

Ant Milano podiumo buvo parodyti ir mokasinai vyrams, pagaminti iš laikraštinio popieriaus. „Bjaurusis berniukas“ iš Paryžiaus - dizaineris Jeanas Paulis Gaultier - sidabrinius batelius pastatė ne ant vieno, o ant septynių pakulnių. Kito prancūzų avalynės meistro Stephane'o Couve Bonnaire bateliai primena žirafos kūną.

Romos ir Paryžiaus aukštosios mados savaitėse galima pamatyti batelių, skleidžiančių gyvų gėlių aromatą. Ir tai - joks stebuklas, nes grožio kūrėjai juos pagamino rankomis iš gyvų gėlių.