Šeimos kurti neskuba
Vilija mano, kad tinkamas laikas ir tinkama vieta yra kiekvieno žmogaus sėkmės formulės dalis. „Be to, buvau tarp žmonių, kurie manimi pasitikėjo, o aš turėjau tas savybes, kurių reikėjo, – atsakomybę ir darbštumą“, – priduria veikli moteris, per penkerius metus užkopusi į karjeros viršūnę.
Ir prasitaria: jei ne Švedijos vertybinių popierių komisijos pirmininkė, ji būtų ne tik jauniausia, bet ir vienintelė moteris Europos Sąjungoje, vadovaujanti vertybinių popierių priežiūrai.
Šalia sėdintis jos draugas Adomas pritariamai linkteli. Vilija paaiškina, kad tai – pirmasis jos interviu apie asmeninį gyvenimą, todėl, kad būtų drąsiau, pasikvietė ir draugą. „Atrodo, kad su juo mes jau šimtą metų kartu“, – nusijuokia V.Nausėdaitė. Tačiau susituokti jie neskuba. Ir vaikų dar neplanuoja.
Vilija šmaikštauja, kad tuoktis su advokatu (tokia Adomo specialybė) – atsakingas žingsnis, todėl viską reikia gerai apgalvoti. O kol kas jie džiaugiasi vienas kitu, augina auksaspalvį retriverį Guru ir daug dirba.
– Ar formulė „tinkamoje vietoje, tinkamu laiku“ jums gyvenime dažnai pasitvirtina?
– Ar matėte filmą „Atsargiai, durys užsidaro“ arba „Bėk, Lola, bėk“? Juose labai įspūdingai atskleidžiama akimirkos įtaka tolesnei gyvenimo tėkmei. Ir galbūt pakaktų tik vienos smulkmenos, kitokio judesio ar veiksmo, kad viskas pasisuktų kitaip.
Dažnai susimąstau apie tai, kad daug kas gyvenime nutinka dėl to, kad esi tam tikroje vietoje ir tam tikru laiku. Kad ir tai, jog kažkada sutikau Adomą. Priežastis ta pati – kad tam tikru metu buvau tam tikroje vietoje. Ir pagalvoji – įdomu, o kaip būtų gyvenimas susiklostęs, jei vieną ar kitą akimirką būtum kitoje vietoje?
„Tiksliukė“ teisininkė
Karjeros laiptais V.Nausėdaitė kilo labai nuosekliai, tačiau sparčiai. Į Vertybinių popierių komisiją moteris atėjo dirbti dar būdama teisės studentė. Pamatė darbo skelbimą laikraštyje ir susidomėjo.
– Kas patraukė merginą į tokią sudėtingą sritį?
– Dirbau advokato kontoroje, bet, nebaigusi studijų, negalėjau tapti advokato padėjėja. Pamaniau, kad nėra prasmės laukti kelerius metus, kol gausiu diplomą. Ir grynas teisinis darbas nelabai patiko. Visai kas kita nagrinėti kapitalo rinkų, vertybinių popierių duomenis, investicinius fondus. Labai džiaugiuosi, kad esu ten, kur esu. Aš greičiau galiu pasiklysti tarp kosmetikos reikmenų, kurie daugeliui moterų atrodo įprasti, negu tarp vertybinių popierių terminų.
– Jei esate „tiksliukė“, kodėl rinkotės teisininkės kelią?
– Ketinau studijuoti informatiką. Matematika ir kiti tikslieji mokslai buvo mano mėgstamiausi. Bet mama pakreipė mane į teisę, nes manė, kad teisė – perspektyviau. Studijų pradžioje pasigedau uždavinių, formulių, skaičių, bet nenusivyliau. Dabar turiu teisinį išsilavinimą, bet dirbu su skaičiais.
– Minėjote, kad galite pasiklysti tarp kosmetikos reikmenų, tačiau vis dėlto esate moteris. Kaip puoselėjate savo grožį?
– Parduotuvėse lankausi retai, nes paprasčiausiai neturiu tam laiko. Vakarais studijuoju prancūzų kalbą, pradėjau žaisti tenisą. Be abejo, man, kaip ir kiekvienai moteriai, malonu įsigyti kokį nors gražų ar mielą daiktą, tačiau pirkimo manija tikrai nesergu. Priešingai, vaikščiojimai po parduotuves mane greitai nuvargina.
Kas kita dėl grožio salonų – čia užsuku dažniau. Būna laikotarpių, kai apsilankau ten kartą per savaitę. Turiu mėgstamą saloną, kur man patinka aplinka, personalas. Labiausiai mėgstu masažą ar pasilepinti kitomis maloniomis procedūromis, kurios padeda atsipalaiduoti po sunkios darbo dienos.
– Jūsų draugas Adomas taip pat teisininkas. Ar tai juntama jūsų santykiuose?
– Dažniausiai specialybė į kasdienybę įsiveržia tada, kai pokalbius nejučiomis įsimaišo koks profesinis terminas. Pavyzdžiui, neseniai Adomui kažko pasiteiravus atsakiau: „Ar tai nėra akivaizdu iš konkliudentinių veiksmų?“ (konkliudentiniai veiksmai – asmens elgesys iš kurio matyti jo valia sudaryti sandorį – aut.). Tada pasižiūrime vienas į kitą ir nusijuokiame. Tokie įvykiai tik suteikia spalvingumo kasdienybei, pralinksmina.
Apskritai teisininko profesija išugdo asmens konkretumą, polinkį argumentuoti, pagrįsti savo nuomonę ar poziciją, todėl teisininkui suprasti teisininką nesunku.
Laiptas po laipto
Vertybinių popierių komisijoje ji pradėjo nuo Teisės ir priežiūros skyriaus specialisto pareigų.
Netrukus tapo Investicijų valdymo skyriaus vedėja, po to vadovavo Teisės ir priežiūros skyriui.
Metus buvo komisijos pirmininko pavaduotoja, o prieš pusmetį paskirta Vertybinių popierių komisijos pirmininke.
– Kokios savybės jums padėjo taip sparčiai kilti karjeros laiptais?
– Reikėtų klausti tų žmonių, kurie mane įvertino. Nekuklu save girti. Esu įsitikinusi: žmogus save mažiausiai pažįsta.
Pradėjusi vadovauti svarstydavau, kaip reikėtų pasielgti esant vienai ar kitai situacijai. Žmonių vadyba yra pati sudėtingiausia vadybos sritis. Vienas neatsargus žodis gali padaryti daug žalos arba, priešingai, – pakelti ant sparnų. Jaunas žmogus labiau linkęs būti kategoriškas, bet reikia savyje tai suvaldyti.
Vadovauti mokiausi iš ankstesnio pirmininko, kuris man davė daug naudingų pamokų. Jis sakė: niekada negalvok, kokia turėtum būti, nes vis tiek būsi tokia, kokia esi. Dažnai žmonės kuria norimą savo įvaizdį, tačiau galų gale grįžta prie tikrojo savęs. Kita buvusio pirmininko pamoka: geras teisėjas parašo mirties nuosprendį ir grįžęs namo ramiai vakarieniauja su šeima. Reikia atsiriboti nuo darbo. Dabar jau išmokau tuo vadovautis, nors iš pradžių buvo visko – moteriai nuo visko atsiriboti yra sunkiau.
– Kaip kolegos reaguodavo į paaukštinimus?
– Man tiesiai į akis niekas nieko pikto nesakė. Mūsų kolektyvas yra labai jaunas. Ten dirba tokie žmonės, su kuriais galima versti kalnus. Esame kaip kumštis.
Su vyrais vargo mažiau
– Kam lengviau vadovauti – vyrams ar moterims?
– Vyrams. Su jais būna mažiau nelogiškų netikėtumų, – šypsosi Vilija. – Moterys dažniau pastabas priima asmeniškai ir jautriai. Yra buvę visokių situacijų, bet viskas baigdavosi gerai.
– Esate griežta vadovė?
– Reikėtų klausti darbuotojų. Man atrodo, kad esu griežta, nors ne įsakymu ir nurodymu remiasi mano vadovavimas. Vadovaujuosi moderniomis vadybos teorijomis. Stengiuosi įtikinti žmones.
– Esate teisininkė, o iš kur sėmėtės ekonominių žinių?
– Iš praktikos turiu daug ekonominių žinių, nes komisijoje dirbu jau nemažai laiko. Tačiau kai atsiras daugiau laiko, norėsiu studijuoti ekonomiką. Kol kas esu „nediplomuota ekonomistė“.
– Labai greitai kilote karjeros laiptais. Ko dar norėtumėte pasiekti?
– Labai įdomu būtų atsidurti kitoje barikadų pusėje. Dabar dirbu toje srityje, kuri reguliuoja, prižiūri rinką, o norėčiau padirbėti pačioje rinkoje, versle. Galbūt kada nors norėčiau tapti advokate...
– Susidarė įspūdis, kad visada stengiatės išlikti dalykiška.
– O gal tokia ir esu? Galbūt dalykiškumą išugdė darbo aplinka. Manau, kad oficialioje darbinėje aplinkoje dalykiškumas yra gero tono požymis.
– Ar vadovaujatės investavimo tiesomis tvarkydama savo finansus?
– Laikausi pagrindinių taisyklių – nelaikau „nedirbančių“ grynųjų pinigų. Esu investavusi į įvairias rinkas, kaupiu pensijai. Tvarkau mamos finansus.
– Ką veikiate laisvalaikiu?
– Skaitau knygas. Šiuo metu prieš miegą paskaitau J.Erlicko knygą „Prisimynimai“. Ji pagerina sapnus, slopina stresą. Be to, su draugu esame stalo žaidimų žaidėjai. Na, ir labai mėgstame keliauti.
– Kokia didžiausia jūsų gyvenimo svajonė?
– Neturiu didelių ir ambicingų svajonių. Man pakaktų nedaug – gyvenimą nugyventi smagiai ir prasmingai. Nors gal tai ir labai daug... Juk gyvenimas – tik vienas.