Vyno butelio paslaptys

Šiandien visi esame įpratę matyti 0,75 litro talpos vyno butelius su būtinai ant jo tvirtai priklijuota etikete. Senovėje viskas buvo kitaip. Antikinėje Graikijoje vynas transportuotas ir laikytas molio induose su dviem rankenomis – amforose. Stiklinis butelis buvo prieinamas tik ypač turtingiems miestiečiams. Pirmasis Europoje išlikęs stiklinis vyno butelis buvo pagamintas maždaug 325 metais po Kristaus gimimo ir jis rastas Pfalco regione Vokietijoje, kuris tuo metu priklausė Romos imperijai.

Viduramžių Europoje vynas laikytas statinėse, moliniuose induose ar iš odos pagamintose talpyklose. XVII amžiuje ištobulintos stiklo gamybos technologijos leido sukurti tvirtesnį ir pigesnį butelį, nors vis tiek dėl didelės kainos buvo prieinamas tik to meto turtingiesiems.

Iš storo stiklo pagaminti buteliai forma priminė dabartines apvalias kolbas ilgoku kakleliu. Šiandien gali pasirodyti keista, bet 1636 metais Anglijoje uždrausta pardavinėti vyną, išpilstytą į butelius.

Kadangi butelių dydis ir stiklo storis būdavo labai skirtingas, taip siekta apsaugoti vartotojus, kad jiems būtų parduotas tikslus vyno kiekis. Šis draudimas galiojo iki XIX amžiaus vidurio.

O iki tol pirklys vyną iš statinės įpildavo į mato etalonu buvusį kitą indą, po to supildavo į pirkėjo atsineštą butelį. Daugelis pasiturinčių britų turėjo asmeninius vyno butelius, prie kurių buvo tvirtinami specialūs iš to paties stiklo išlieti antspaudai su savininko inicialais, pavarde ar net herbu. Šiandien tokie buteliai ypač vertinami kolekcininkų.

XVII–XVIII amžių sandūroje ypač populiarūs tapo svogūno formos buteliai trumpu kakleliu.

XVIII amžiaus viduryje vyno mėgėjai pastebėjo, kad vyną sėkmingai galima laikyti ne tik statinėse, bet ir paguldytą ant lentynų buteliuose. Išpūsti ar baliono formos buteliai tam netiko, todėl jie vis labiau „lieknėjo“ ir tapo dar labiau panašesni į šiuolaikinius.

XIX amžiaus vidurio butelio forma jau nedaug skyrėsi nuo šiandienių. 1821 metais Didžiojoje Britanijoje patentuotas pirmasis mechaninis butelių gamybos būdas, tačiau meistrų rankų darbo butelių visiškai atsisakyta tik XX amžiaus pradžioje.

Teigiama, kad pirmąją etiketę sukūrė žymus vienuolis Domas Perignonas, gyvenęs 1638–1715 metais. Jis ant pergamento skiautelių užrašydavo derliaus metus ir virvele pritvirtindavo jas ant butelio kaklelio.

Oponentai atkerta, kad jis negalėjęs nieko užrašyti ant etiketės, nes buvo aklas. D.Perignono šalininkai atšauna, kad vienuolis nebuvo aklas – šį mitą pagimdė painiava, nes žymus vienuolis aklai degustuodavo vyną.

Kad ir kaip būtų, turėjo prabėgti dar daugiau nei šimtas metų, kol XVIII–XIX amžių sandūroje buvo išrastas pramoninis etikečių spausdinimo būdas.

Šveicarijoje, netoli Lozanos, priešais milžinišką gotikinę Chateau d’Aigle pilį esančiame „Maison de la Dome“ pastate, statytame 1587 metais, Vyno etikečių kolekcininkų asociacijos pastangomis prieš 15 metų įkurtas Etikečių muziejus. Šiuo metu jo fonduose sukaupta daugybė vyno etikečių iš 52 šalių, kai kurioms jų daugiau nei 200 metų. Be to, pačioje pilyje veikia Vynmedžių ir vyno muziejus.

Taigi ar numeris ant etiketės lemia vyno kokybę? ES įstatymai nereikalauja etiketėje nurodyti pagamintų butelių kiekio. Tai paliekama vyndario apsisprendimui. Net ir kai kurie ypač žinomi vyndariai nenumeruoja vyno.

Kiti numeruoja norėdami pabrėžti, kad šio vyno pagaminta nedaug ir numeris šiuo atveju gali liudyti kokybės naudai. Tačiau bet koks numeris ant pigaus vyno bus tik triukas patikliam vartotojui. Be to, dažniausiai mažesnėje etiketėje surašyti raidžių ir skaičių deriniai nurodo ne pagamintų butelių kiekį, o yra tam tikri identifikacijos kodai.

Butelių talpa senovėje būdavo labai įvairi. XIX amžiaus viduryje nusistovėjo butelio talpos standartas, kuris svyravo nuo 0,7 iki 0,85 litro. Vynas iš Burgundijos ir Šampanės regionų iki 1945 metų pilstytas į 0,8 litro talpos butelius.

Tik 8-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ES ir JAV įstatyminiai aktai standartizavo vyno butelio talpą – 0,75 litro.

Europos Sąjungos šalyse leidžiama neputojantį vyną pilstyti į 0,1, 0,187 litro talpos (prekybai lėktuvuose) bei 0,25, 0,375, 0,5 ir 1 litro talpos butelius. Egzistuoja atskira vyno butelių talpų kategorija, kurie labiau skirti kolekcionuoti, o ne vartoti.

Vyno kolekcininkai žino, kad brandinti ypač gerai tinka didesni vyno buteliai, nes kuo butelis didesnis, tuo geriau bręs vynas: dideliame butelyje oro visada yra santykinai mažiau, vadinasi, ir oksidacija vyksta lėčiau.

Todėl kolekcininkų žvilgsnis krypsta į didesnės talpos butelius, dažniausiai pakrikštytus biblinių ar senovės valdovų vardais: 1,5 litro buteliai vadinami „Magnum“, 3 litrų – dvigubu „Magnum“ Bordo regione ir „Jeroboam“ Burgundijoje bei Šampanėje, 4,5 litro – atitinkamai „Jeroboam“ ir „Rehoboam“, 6 l – „Imperiale“ bei „Methuselah“, 9 l – „Salmanazar“, 12 l – „Balthazar“, 15 litro – „Nebuchadnezzar“.

Šiandien pasaulyje egzistuoja nemažai įvairių butelių formų, bet pagrindinės yra šios: Bordo, burgundiškoji, Moselio-Alsace’o (naudojama daugumoje Vokietijos regionų, Austrijoje, Prancūzijoje) stiprinto vyno, chereso, madeiros ir šampano (arba putojančio vyno). Kai kurios butelio formos yra glaudžiai susijusios su tam tikrais regionais arba vyno stiliumi, siejamu su tuo regionu.

Geras ‘Chardonnay’ ar ‘Pinot Noir’ vynuogių veislių vynas visame pasaulyje dažniausiai pilamas į burgundiško stiliaus butelius. Kiek modifikuotą jį naudoja Reino regiono vyndariai, taip pat kitų šalių vyno gamintojai savo ‘Syrah’ vynui.

Bordo tipo buteliuose visada rasite ‘Cabernet Sauvignon’ ir ‘Merlot’ vyną. Tuo tarpu Lietuvos prekybos centruose kai kada galima pamatyti pigaus vyno, išpilstyto į smuiką bei kitus instrumentus primenančių formų butelius. Venkite jų – įmantria butelio forma siekiama paslėpti prastą vyno kokybę.

Pagaliau priartėjome prie esminio momento – legendomis apgaubto butelio dugno įdubimo. Jis visada gilus šampano buteliuose, tuo tarpu vokiškų vyno butelių dugnas dažniausiai yra plokščias kaip lenta.

Ar dėl to šis vynas yra prastesnis? Atsakymas tėra vienas – įdubimas su vyno kokybe niekaip nesusijęs.

Seniau, butelį gaminant rankiniu būdu, pastebėta, kad buteliai su giliu dugno įdubimu yra tvirtesni, o tai ypač aktualu buvo šampano gamintojams.