JAV lietuvis C.Varney: „Lietuviai – nuostabiausi žmonės pasaulyje“

Šis 68 metų vyras yra seniausios šioje šalyje interjero dizaino bendrovės direktorius ir savininkas, o jo darbai pelnė jam šlovę visame pasaulyje.

C.Varney gimė lietuvės ir anglo šeimoje JAV. Visą gyvenimą jis čia ir praleido. Gražia anglų kalba be jokių gomurinių „mh“ ar „ah“ kalbantis dizaineris prisipažįsta, kad lietuviškai temoka pasakyti „labas“ ir „ačiū“. Šių žodžių jį išmokė gera draugė, taip pat Amerikos lietuvė Jūratė Kazickaitė.

„Pamenu, vaikystėje sekmadieniais važiuodavau į savo senelių namus. Jie gyveno Amerikoje, tačiau visada tarpusavyje kalbėdavo lietuviškai. Bet mano klientai ir visi kiti mane supantys žmonės kalbėjo angliškai“, – paaiškina savo suamerikonėjimo priežastį C.Varney.

Greitai ir daug kalbantis vyras nuo vienos temos peršoka prie kitos.

Įsijautęs jis pasakoja tai apie savo šeimą, tai apie karjerą. Ir nesvarbu, kokia tai būtų tema, – apie viską C.Varney kalba su užsidegimu ir liepsnelėmis akyse.

„Man patinka tai, ką darau. Pasiekiau nuostabių karjeros aukštumų. Nors nieko neplanuoju, esu įsitikinęs, kad gyvenime nutinka tai, kas turi nutikti“, – sako jis be kruopelytės pasipūtimo ir didžiavimosi savimi.

Klausantis C.Varney susidaro įspūdis, kad šis žmogus labai realiai mato ir vertina pasaulį, ir kartu jo žodžiuose juntamas amerikietiškas žavėjimasis viskuo, kas dedasi aplinkui.

– Kaip prasidėjo jūsų karjera?

– Mano gyvenime labai didelę įtaką padarė tai, jog užaugau šalia teatro. Sukiodavausi netoliese, susipažinau su labai skirtingų tipažų žmonėmis, nuolat matydavau tą purpurinę scenos uždangą...

Taip išsiugdžiau prabangos jausmą ir suvokiau, kad galiu daryti viską kitaip nei kiti. Pavyzdžiui, visas 27 savo knygas apie interjero dekoravimą parašiau skrisdamas lėktuvu. Rašydavau tik ant geltonų lapų ir tik lėktuve, o kiti žmonės padėjo tekstus surinkti ir išleisti knygas.

Tačiau karjeros pradžia man siejasi su studijomis Madrido (Ispanija) universitete. Po jų aš grįžau į Ameriką ir pradėjau dirbti Dorothy Drapper kompanijoje. Ši moteris interjero dekoravimo pasaulyje reiškia tiek pat, kiek Coco Chanel mados pasaulyje“, – patikina C.Varney.

Interjero dizainerė D.Drapper nuo 1920 iki pat mirties 1969-aisiais buvo interjero mados diktatorė. Ji pirmoji įkūrė interjero dizaino kompaniją Amerikoje.

Ponas Carletonas „Dorothy Drapper & Co“ kompanijoje dirba nuo 1960-ųjų, o po D.Drapper mirties tapo šios kompanijos direktoriumi ir savininku. Niujorke esančios kompanijos naujasis savininkas sekė savo pirmtakės pėdomis – dekoravo garsiausius pastatus ir diktavo interjero dizaino madą.

C.Varney rekonstravo oficialią Amerikos viceprezidento rezidenciją Vašingtone, Amerikos ambasadą Tokijuje (Japonija). Su jo vardu siejama daugybė pastatų visame pasaulyje: Dromolando pilis Airijoje, Waldorfo tiltai Niujorke, „Grand Hotel“, „The Breakers“, „Greenbrier Hotel“, „The Plaza“ viešbučiai.

Šis Amerikos lietuvis papuošė prezidento jachtą „Sequoia“, dekoravo namus tokių įžymybių kaip aktoriai Johnas Cursackas, Audrey Hepburn ir daugelis kitų.

„Kartą netgi dekoravau „McDonald’s“ restoraną. Sakiau, kad galiu papuošti jį taip, kaip niekas kitas negali. Ir iš tiesų maniškis yra vienas gražiausių pasaulyje“, – nusijuokia C.Varney.

Be viso to, C.Varney pats kuria baldus ir tapetų pavyzdžius.

C.Varney galvoje nuolat knibžda naujų idėjų. Jis planuoja dekoruoti aukščiausią pastatą Dubajuje, norėtų įrengti ir mūsų Valdovų rūmų bent vieną salę.

Šis dizaineris puikiai išnaudoja gerai amerikiečiams žinomą savo vardą gamindamas kavą ir kakavą su savo atvaizdu.

„Man pasisekė – esu žmogus, kuriam patinka tai, ką jis daro“, – sako C.Varney.

Labiausiai dizaineris didžiuojasi dekoravęs Baltuosius rūmus. Jis šį pasiūlymą gavo visiškai atsitiktinai.

Tuo metu kūrėjas turėjo savo skiltį viename Amerikos laikraščių, kurioje rašydavo straipsnius apie interjerą. Amerikos radijuje ABC vyko pokalbis su tuomečio JAV prezidento Jimmy Carterio žmona Rosalynn apie Baltųjų rūmų dizainą. Ponas Carletonas viską kruopščiai užsirašinėjo ir vėliau savo skiltyje išspausdino apie tai straipsnį.

Ši publikacija sudomino ponią Rosalynn ir ji nusprendė susirasti ją parašiusį žmogų. Taip užsimezgė ponų Carterių ir Carletono draugystė. „Mes labai susidraugavome, aš daug ko iš jų išmokau. Pavyzdžiui, kad niekada negali rodyti nugaros prie pietų stalo“, – pasakoja C.Varney.

Dizaineris dekoravo ponų Carterių kone intymiausią kambarį – miegamąjį.

– Tad kaip atrodo JAV prezidento miegamasis?

– Carterių miegamasis buvo dekoruotas smulkiomis gėlytėmis. Prezidentas mėgsta paprastumą.

Negaliu pamiršti, kad atėjęs į Baltuosius rūmus jis užmezgė glaudesnius santykius su visuomene. Puošdamas jo kambarį galvojau apie tai, ką jis davė Amerikai. Be to, žinojau, kad jis pats gamina baldus, kurie pasižymi paprastumu.

– Ar turėjo prezidentas išskirtinių pageidavimų?

– Prezidentas visada turi užgaidų. Visi mes jų turime. Tačiau J.Carteris mėgo paprastus dalykus. Tiesiog dekoravau kambarį pagal amerikietiškas tradicijas ir stilių.

– Ar esate patenkintas tuo, ką padarėte?

– Dekoravimo niekada nebaigsi. Greičiau mirsi nei tai padarysi. Kiekvieną dieną pamatai vis kažką naujo ir nori pakeisti esamą interjerą. Todėl kai baigiu dekoruoti, pasakau, kad tai viskas, ko reikėjo. Taip buvo ir tą kartą.

– Esate vienas garsiausių Amerikos dizainerių. Dekoravote garsenybių namus, didžiulius viešbučius ir net Baltuosius rūmus. Kur slypi jūsų sėkmės paslaptis?

– Nežinau, ar tai paslaptis. Manau, kad kiekvienas, kuris aplankė daugybę vietų, gali būti garsus ir geras dizaineris. Kurti įkvepia kelionės, nes pamatai skirtingų detalių. Taigi reikia daug stebėti, matyti.

Yra dar vienas dalykas. Man Dievas suteikė dovaną spalvas matyti kitaip nei visi. Vieni žmonės turi talentą šokti, kiti gali dainuoti net nelavinę balso, o aš turiu štai tokią dovaną.

Spalva ir yra visas dekoravimas. Audinių tekstūra, baldų forma yra antraeiliai dalykai, – įsitikinęs C.Varney.

Ne veltui Amerikoje C.Varney dažnai vadinamas spalvų karaliumi. Jo dekoravimo filosofija skambėtų maždaug taip: naudoti šviesias spalvas, atsisakyti visko, kas nepraktiška, nepatogu ir nuobodu.

Pats dizaineris nemėgsta „purvinų“ spalvų – rudos, pilkos, o žalią tiesiog dievina.

„Kai esu žaliai išdažytame kambaryje, jaučiuosi tarsi miške. Ši spalva mane įkvepia“, – sako C.Varney.

– Taigi jūsų namai turbūt žali?

– Gyvenu Niujorke, turiu namus Londone, Airijoje, Karibų salose ir Ispanijoje. Ir visuose namuose turiu po žalią kambarį.

C.Varney šiemet į Lietuvą atvyko pirmą kartą. Tiesa, žmoną ir tris jau suaugusius savo sūnus jis paliko Amerikoje.

– Kokį įspūdį jums paliko Lietuva?

– Esu nustebęs. Turėjau viziją, kaip Lietuva atrodo. Visada taip būna, kai važiuoji į nepažįstamą šalį – susikuri viziją. Vaizdas, kurį pamačiau, yra visiškai ne toks, kokį įsivaizdavau. Nesitikėjau, kad gyvenimas čia tiesiog verda ir architektūra čia visai kitokia nei maniau esant. Maniau, kad čia bus labiau jaučiamas Šaltojo karo palikimas.

Viskas čia daugiau nei stebuklinga. Man patinka būti čia šiuo išskirtiniu momentu vien jau dėl to, kad galiu tai stebėti.

Be to, mane žavi patys lietuviai. Dažnai tenka girdėti, kad man pasisekė, jog esu lietuvių kilmės, nes lietuviai – nuostabiausi žmonės pasaulyje. Jie vienas kitam labai padeda. Čia vis dar dirbama drauge dėl bendros gerovės. Tai šaunu.

– Užsiminėte, kad norėtumėte dekoruoti Valdovų rūmus. Kaip juos įsivaizduojate?

– Lietuvos architektūroje susipynę neįtikėtinai daug stilių ir kultūrų. Norėčiau čia įnešti ir šiek tiek amerikietiško baroko. Su vandens šaltinėliais, aukso detalėmis... O Valdovų rūmus dekoruočiau antikiniu stiliumi su baroko akcentais.