Surizikavo – ir laimėjo bilietą į pasaką

Tačiau rizika pasiteisino: jau po trejų metų lietuvės sukurti drabužiai Londone kabėjo šalia garsiausių pasaulio dizainerių modelių, o lengvutės šilkinės suknelės buvo rodomos Paryžiaus ir Milano mados savaičių metu.

Su Donata susitinkame vienoje Vilniaus kavinėje. Bet tik valandėlei, nes moteris skuba tvarkyti dokumentų – perka butą sostinės prestižiniame „Vilniaus vartų“ kvartale. Po to jai dar reikia važiuoti į Klaipėdą dėl naujos kolekcijos pavyzdžių, užsukti į Kauną aplankyti tėvų, susitikti su draugėmis, kelioms dienoms grįžti į Londoną, po to – Honkongas, Delis, Marokas...

Toks pašėlęs gyvenimas prasidėjo prieš septynerius metus, kai baigusi vidurinę mokyklą Donata išvyko į Londoną.

„Įstojau į Vilniaus dailės akademijos filialą Klaipėdoje, tačiau dar neprasidėjus mokslams nusprendžiau stoti į Centrinį Šv.Martino menų ir dizaino universitetą Londone. Tai vienas garsiausių pasaulyje dizaino universitetų, kuriame mokėsi Johnas Galliano, Alexanderis McQueenas ir kitos garsenybės. Buvau ten pirmoji lietuvė. Nesitikėjau, kad įstosiu“, – prisimena Donata.

Ketverius metus studijavo ir tuo pačiu metu dirbo dizaino bendrovėje „Studio M“. „Daugelis mano kurso draugų mokslams užsidirbdavo dirbdami padavėjais. Man pasisekė, kad nuo pirmo kurso dirbau pagal būsimą specialybę“, – prisimena Donata.

Baigusi universitetą Donata nusprendė kurti ne kitiems, o sau.

„Šis mano noras pareikalavo nemažai investicijų. Turėjau Lietuvoje namus, tačiau juos iškeičiau į galimybę parodyti savo talentą. Be to, iš banko paėmiau nemažą paskolą. Buvo nedrąsu. Draugai atkalbinėjo, sakė, kad turiu gerą darbą, tad kam dar rizikuoti. Baugiausia buvo vienai skristi į Indiją, susipažinti su žmonėmis, susirasti fabriką, kuris galėtų siūti rūbus. Viską turėjau daryti pati“, – su ugnele akyse ir pasitikėjimu savimi kalba Donata.

Žvelgiu į šią jauną moterį su susižavėjimu ir pavydžiu drąsos, sumanumo, apsukrumo, o svarbiausia – tikėjimo savo jėgomis.

– Visi čia atvažiavę tikisi tapti kažkuo. Mano kurse buvo apie 150 studentų, bet tik viena mergina pagaliau atidarė savo batų parduotuvę.

Man pasisekė. Iškart gavau darbą mados idėjų firmoje, kur garsiems dizaineriams, tokiems kaip Donna Karan ar Paulas Smithas, padėdavau kurti spalvas, raštus. Tai man suteikė labai daug patirties. Dėl to įgijau drąsos pradėti kurti savarankiškai.

Kita vertus, tai, ko išmokau universitete, yra daugiausia teorija ir labai nedaug praktikos. Įgijau kompiuterinį raštingumą, išlavinau skonį, tačiau versle viskas kitaip.

Donata nusijuokia prisiminusi universiteto laikus: „Ieškojau savęs. Vaikščiojau su žaliomis kojinėmis ir raudonais bateliais. Tačiau Londone greitai visko išmoksti – net pažinti save. Po dvejų metų jau turėjau mėgstamas parduotuves, kuriose apsiperku iki šiol“.

Laiba, aukšta mergina labiau primena manekenę nei dizainerę. Donata nusišypso – kažkada ji dirbo modeliu, o dabar pati pristato savo kolekcijas. Sako, vartydami kolekcijų katalogus ir matydami jos veidą žmonės geriau ją įsimins.

Dabar Donata kuria jau penktąją savo kolekciją.

„Pirmoji buvo tarsi bandomoji – labai maža, tiesiog prisistatymas pirkėjams ir gamintojams. Antroji jau buvo didelė ir sulaukė dėmesio Londone. Trečiąją nuvežiau į Paryžiaus ir Milano mados savaites“, – sako Donata. Ji prasitaria, kad penktąją savo kolekciją ketina parodyti ne tik Europai, bet ir Amerikai – dizainerė vyks į Niujorką.

Įvairiais raštais dekoruotos šilkinės suknelės ir sijonai slepiasi po lietuvišku žodžiu „mylimoji“. „Milly Moy“ – toks Donatos kuriamų drabužių prekės ženklas.

„Bandžiau parinkti lietuviškai skambantį pavadinimą. „Milly Moy“ skamba kaip „mylimoji“. Tačiau turėjau pakeisti rašymą, jį „suanglinti“, – paaiškina kūrėja, o klausiantiems apie jos prekės ženklo pavadinimo reikšmę paaiškina, kad tai – lietuviškas žodis ir kad ji – iš Lietuvos.

„Labai daug parduotuvių Londone mano kolekcijas kabina šalia garsiausių mados namų, tokių kaip „Moschino“, „Chloe“, „Dolce & Gabbana“, kolekcijų. Tačiau ne dėl to, kad mano suknelės brangios ar kad būčiau žinoma. Tiesiog nori savo pirkėjui pasiūlyti kuo didesnį pasirinkimą, – sako Donata. – O Lietuvoje tokių parduotuvių, kur kabėtų ir garsenybės, ir pradedančio dizainerio drabužiai, nežinau. Apskritai lietuviai bijo individualumo, kopijuoja vienas kitą arba išsiskiria vulgariai, merginos vis dar puošiasi labai aptemptais rūbais, daugumoje parduotuvių parduodami gatvės stiliaus drabužiai, pigūs ir nekokybiški, be to, ir ne pačių naujausių kolekcijų“.

Tačiau būtent Lietuvoje kūrėja užsako kolekcijų pavyzdžius. Raštus spausdina Kinijoje, čia perka ir audinius, o juos siuvinėja rankomis Indijoje. Dabar Donatos kelionių sąraše atsirado ir Marokas. Čia ji ketina gaminti aksesuarus.

– Siuvu tik sukneles, sijonus ir palaidines. Kai siuvi viską – nuo marškinių iki vakarinės aprangos – turi nemažai vargo dėl gamybos. Ir dabar nuolat keliauju į Maroką, Indiją, Kiniją, nors gamybą stengiausi padaryti kuo paprastesnę. Tačiau užsakovai paprašė kolekciją paįvairinti, todėl, matyt, teks plėstis.

Vyrams niekada nekursiu. Vyriški drabužiai manęs nedomina. Jie nuobodūs. Esu dizaineriui Paului Smithui kūrusi vyriškus marškinius, tačiau jie būdavo raštuoti, todėl man buvo įdomu. Aš pati kuriu savo kolekcijų raštus. Raštai ir spalvos – mano didžiausia aistra.

– Mano modelių spalvos yra gaivios, raštai spalvingi, audiniai natūralūs, plonyčiai, lengvi. Todėl daugiausia suknelių parduodu Pietų Prancūzijoje, Graikijoje, Saudo Arabijoje, Pietų Italijoje. Žinau, kad turiu savo pirkėją, todėl stengiuosi išlaikyti tą pačią koncepciją. Labai sunku atrasti savo pirkėją, o man tai pasisekė gana greitai.

– Londoniečiai mėgsta spalvas ir raštus, todėl kiekvieną kolekciją papildau vis naujais marginimais. Stengiuosi „parduoti“ save Didžiojoje Britanijoje, nes mano vardą garsina ne Graikija, ne Italija ar Ispanija – mano vardas ten niekam neįdomus.

– Esu žinoma, bet ne tarp garsiausių dizainerių, tačiau po kelerių metų, manau, būsiu daug garsesnė. Mano vardas kol kas tariamas tik iš lūpų į lūpas. Neskiriu daug lėšų reklamai. Tačiau stengiuosi savo kolekcijas parduoti tik tose parduotuvėse, kuriose parduodami garsiausių pasaulio dizainerių darbai. Jeigu mano kolekcijos yra šalia tokių kolekcijų, tai jau mano vardo garsinimas.

– Buvau. Ir neseniai vėl ištekėjau“, – linksmai atsako Donata.

Pasirodo, jos asmeninio gyvenimo istorija ne ką mažiau įdomi nei kūrybos.

Donata ištekėjo būdama vos 18-os. Po metų išsiskyrė.

„Ištekėjau už pirmosios meilės. Bet dabar nejaučiu, kad buvau ištekėjusi. Mano tėvai gyveno Kaune, o draugas – Klaipėdoje. Būdama šešiolikos išvažiavau gyventi į Klaipėdą. Po metų apsigyvenau su draugu. Kadangi buvome nesusituokę, jaučiau visos giminės spaudimą, girdėjau apkalbas, į kurias jautriai reagavau. Juk buvau tokia jauna... Be to, ir draugas labai norėjo vestuvių“, – prisimena Donata.

Visai neseniai Donata atšoko antrąsias savo vestuves.

„Jaučiuosi kaip pasakoje. Radau savo princą“, – spindinčiomis akimis pasakoja ji. Naujosios Zelandijos pilietis Edwardas Hansonas ją užbūrė gebėjimu išlikti nenuspėjamu.

„Jis labai įdomus žmogus, su juo kiekvieną dieną patiriu kažką naujo. Rūpestingas, romantiškas, moka parodyti dėmesį. Neįsivaizduoju, kad galėtų būti geriau. Jis – bankininkas, užsiima komercinės paskirties nekilnojamojo turto ir įvairių kompanijų akcijų pirkimu. Nuolat keliaujame. Abu esame labai užsiėmę, bet dėl to santykiai tampa tik įdomesni“, – su užsidegimu pasakoja Donata.

Iš tiesų jos mylimasis – tikras britas: jo tėvai iš Didžiosios Britanijos emigravo į Naująją Zelandiją, o jis į tėvų gimtinę grįžo prieš 10 metų.

Susipažino jie vakarėlyje.

„Garsioji manekenė Elle Macpherson pakvietė mane vakarienės. Edwardas sėdėjo šalia manęs. Susipažinome. Paaiškėjo, kad jis – mano kaimynas, gyvena toje pačioje gatvėje gretimame name. Eidavome abu į tą pačią sporto salę, tačiau niekada vienas kito nematėme. Turime daug bendrų pažįstamų, draugų, tačiau ketverius metus nesusidūrėme!“ – negali atsistebėti Donata.

Nuo to laiko praėjo pustrečių metų. Pora nusipirko namą Čelsio rajone Londone ir persikėlė gyventi iškart po vestuvių.

„Kai nuvažiavau į Londoną, svajojau ten gyventi“, – šypsosi Donata.

Prašnekus apie pasakų princus Donata užsiminė, kad pažįsta ir tikrą princą.

„Londone susipažinau su inde, kuri mane pakvietė į Indiją ir pažadėjo padėti rasti reikiamą fabriką. Nuėjome su ja į vieną vakarėlį, kuriame buvo daug Bolivudo žvaigždžių ir indų princas Aishwarya Singhas. Susipažinome ir jis pakvietė mane į savo namus. Indijoje visi užsieniečiai, ypač blondinės, sutinkami labai mandagiai. Jau trejus metus bendraujame su A.Singhu. “