„Burnoje tirpstančio patiekalo paslapčių yra ne viena, tačiau svarbiausia, kad valgis būtų gaminamas su meile“, – tikino šokėjai, darniai besisukantys ne tik ant parketo, bet ir savo namų virtuvėje.
Maistą ruošia dviese
Noras atskleisti kūrybiškumą vilioja į virtuvę ir Jūratę, ir Česlovą. Sutuoktiniai dažnai drauge ruošia patiekalus ir tikina, kad valgio gaminimas jiems – ne sunki pareiga, o atpalaiduojantis malonumas. „Kiekvieną kartą sugalvojame ką nors nauja, ir patiekalas išeina vis kitoks“, – šypsodamasi kalbėjo J.Norvaišienė.
Nors Jūratė ir Česlovas, keliaudami po pasaulį, yra ragavę įvairių delikatesų, jie nė nemano išsižadėti tradicinio lietuviško maisto. Kasdienis kauniečių poros stalas neįsivaizduojamas be salotų, įvairių daržovių sriubų (ypač mėgstama burokėlių), kalakutienos, vištienos patiekalų.
Šokėjai ryte dažnai verda košes, o vakare prieš miegą mėgaujasi vaistažolių arbata su medumi. „Labai patogu, kai šalia namų yra vaistinė“, – rodydama į pievą ir joje augančius augalus šmaikštavo ponia Jūratė.
Rytų egzotika — šventė skrandžiui
Pakvietę į svečius, J.ir Č.Norvaišos nutarė nustebinti savo patiekalu – rytietiška sriuba. „Kiekvieną kartą ji išeina vis kitokia. Dėl to ir smagu ją gaminti, nes gali fantazuoti, kiek širdis ir skrandis geidžia“, – tikino ponas Česlovas, jau pradėjęs pjaustyti morkas.
Ponia Jūratė pjaustė salierus ir pasakojo, jog pirmą kartą rytietiškos sriubos paragavo kinų restorane. „Mums ji taip patiko, jog išstudijavome visus ingredientus, po to pasikvietėme restorano virėją ir paprašėme išduoti receptą“, – prisiminė istoriją moteris.
Rytietiškai sriubai pagaminti reikia nemažai produktų, ne visi jie lietuviški.
Česlovas ir Jūratė į puodą, kuriame jau virė morkos ir salierai, sudėjo konservuotus bambukus, kininius grybus, smulkiai supjaustė konservuotą rožinės spalvos imbiero šaknį. Praėjus 10 minučių, į puodą buvo sudėti ryžių makaronai.
Kitame puode jau virė lietuviški mėsėčiai, kurie dedami į jau išvirusią sriubą. Su mėsėčiais, pasak J.Norvaišienės, ji sotesnė. Pabaigoje į puodą įpilama japoniško terijakio padažo ir įberiamas žiupsnelis kalendrų bei krapų.
Verdančios sriubos aromatas tiesiog glostė nosį. Jūratė ir Česlovas, plušdami virtuvėje, nuolat ragavo patiekalo ir vis jį tobulino. „Kai gaminame šią sriubą, jaučiamės tarsi menininkai – galime improvizuoti be jokių ribų“, – šypsojosi Norvaišos.
Ant stalo garuojanti sriuba tiesiog žadino apetitą. Paragavome. Skanu! Aštrokas sriubos skonis truputį degino burną. Bet svetingi šeimininkai priminė kinų patarlę: „Jei nuo stalo pakilai jausdamas lengvą alkį, padarei gera savo sveikatai, jei pavalgei iki soties – nusinuodijai“.