Aukštosios mados aukso amžius

Šiųmetinės Londono mados savaitės blyksnis - Viktorijos ir Alberto muziejaus parodos "Aukštosios mados aukso amžius 1947-1957" atidarymas tapo labiausiai geidžiamu kvietimu, dėl kurio žvaigždės net alpo.

Pavyzdžiui, rusų supermodelis Natalia Vodianova, kuri ryžosi pokylį aplankyti vos penkios dienos po gimdymo. Atlydėta vyro, britų aristokrato Justino Portmano, priėmimo metu ji ūmai išblyško ir, netekusi sąmonės, susmuko ant rausvo kilimo.

Gana prastai vakaras baigėsi ir kitam supermodeliui – Kate Moss, kuri pokyliui pasirinko nuostabią autentišką penktojo dešimtmečio „Dior“ suknelę, sukurtą paties legendinio Christiano Dioro.

Svečių spūstyje kažkam (kalbama, kad tai buvo legendinio Kurto Cobaino našlė Courtney Love) užmynus ant kreminės spalvos šilko suknelės šleifo, trapus senovinis audinys plyšo ir keliais sprindžiais apnuogino ne tik manekenės pažastis bei nugarą, bet ir sėdmenis.

Tačiau podiumo dievaitė nesutriko – ji smarkiai sunaikintos suknelės palankas surišo prie klubo, paversdama ją mini ilgio ansambliu ir taip išsisukdama iš situacijos.

Vis dėlto, kad ir vilkėdamas sveikais, nesuplėšytais rūbais bene labiausiai nevykusiai pasirodė garsusis kino režisierius Quentinas Tarantino: jis nusispjovė į aprangos kodą ir atvyko avėdamas sportbačiais, vilkėdamas languotus marškinius ir odinę striukę.

Galbūt taip jis tikėjosi parodyti savo originalumą ir liberalumą? O parodė tik savo manierų prastumą ir nepagarbą iškilmingam labdaros renginiui, kurio tūkstantį svarų kainavusių bilietų pajamos buvo skirtos Viktorijos ir Alberto muziejaus mados kolekcijos priežiūrai.

Amerikiečių „Vogue“ redaktorė Anna Wintour tiesiog virtuoziškai pasirinko „Prada“ suknelę ir „Manolo Blahnik“ batelius – jos ansamblis itin priminė parodoje demonstruojamų drabužių naują ir gaivią versiją.

Paroda prašmatnaus pokylio metu, žinoma, buvo šiek tiek nustelbta susirinkusių žvaigždžių spindesio ir paparacų blyksčių. Tačiau ją įdėmiai apžiūrėti reikia kelių valandų. Parodą, jei lankysitės Londone (ji truks iki 2008-ųjų sausio 6 dienos) į savo maršrutą būtinai turėtų įtraukti Lietuvos dizaineriai ar visi besidomintieji mada.

Garsioji Viktorijos ir Alberto muziejaus mados rinkinio kuratorė Claire Wilcox pasirinko iliustruoti tik vieną, tačiau labai reikšmingą mados dešimtmetį – 1947–1957 metus.

Šio dešimtmečio pradžia siejama ne tik su mados prisikėlimu iš pokario griuvėsių ir nepriteklių, bet ir su Christiano Dioro „New Look“ kostiumu, kurio išskirtinis akcentas – didelis pūstas sijonas su gausybe pasijonių. Jis sukėlė didžiulį pasipiktinimą Didžiojoje Britanijoje, kur po karo ne tik maistas, bet ir audiniai bei drabužiai buvo skirstomi ribotu kiekiu.

Be daugybės įdomybių, tokių kaip puikiai iliustruotos aukštosios mados sąsajos su technologiniais procesais, tekstilės pramone bei jos vaidmeniu šalies ekonomikoje, atskleidžiami ir „Pierre Balmain“, „Cristobal Balenciaga“ mados namų užkulisiai ar „Atelier Lessage“ dirbtuvės subtilybės.

Įdėmaus žvilgsnio verta ir gausi dokumentinė bei kinematografinė parodos medžiaga, kurią galima studijuoti valandų valandas. Bet, svarbiausia, paroda atskleidžia tai, kad aukštoji mada, priešingai nei masinės gamybos drabužiai, visuomet yra bendras dviejų autorių – dizainerio ir kliento, kuriam individualiai, pagal jo matmenis, kuriamas drabužis, – kūrinys.

Tad „Auksiniame aukštosios mados amžiuje“ atgyja ne tik amato paslaptys ir suknelės, bet ir jas vilkėjusios moterys – Jos Didenybė Elizabeth II, aktorė Audrey Hepburn, aristokratų, ambasadorių ir pramonininkų žmonos.