Niujorko mados savaitės užkulisiai

Kai pirmąkart lankiausi Niujorke, žvilgsnis krypo į dangoraižius, spalvingas parduotuvių vitrinas ir madingas „Louis Vuitton“ rankines (tuomet jas nešiojosi mažų mažiausiai kas trečia niujorkietė). Atvykusi po šešerių metų išvydau kitą šio didmiesčio veidą. Gal todėl, kad turėjau galybę lūkesčių – pirmą kartą žvalgysiuosi išsvajotoje Niujorko mados savaitėje!

Miestas tomis dienomis netapo judresnis ar madingesnis. Teko girdėti, kad Paryžiuje mados savaičių metu pilka masė tampa mažuma – ją užgožia įžymieji ir stilingieji. Čia viskas tekėjo įprasta vaga, o mados savaitę priminė tik apie tai šaukiantys stendai.

Akimis ieškodama tikrųjų mados savaitės dalyvių – supermodelių, stilistų, dizainerių – mintyse spėjau sudėlioti gatvės mados tendencijas.

Niujorkietės nepraktiškos – į akis krito kailinių, tvido ar kašmyro paltų ir nuogų kojų, apautų basutėmis, derinys. Dažnos jų aksesuaras – už šeimininkę labiau išpustyti įvairių veislių šunyčiai. Ir daugybė galvos apdangalų (ypač ekstravagantiškai atrodė kailinės kepurės prie basučių). O mitas, kad Amerika – džinsų ir sportbačių šalis, galutinai išsisklaidė: beveik kiekvienos stilingos moters batelių kulno aukštis – 12–15 centimetrų.

Būdama aukštakulnių vergė mintyse sau pažadėjau būtinai išdrįsti ant tokio pjedestalo pasirodyti darbe (ir išklausyti kolegų bei stilistų pastabų, kaip nesugebu skirti dienos ir vakaro avalynės). Tačiau būtent niujorkietės mane įtikino, kad jei dirbi ne visur lakstančia fotografe ar operatore, be galo žavu ir kasdien save pakylėti kiek aukštėliau negu ryte atsikeli iš lovos.

Ir per kolekcijų peržiūras nemačiau beveik nė vienos moters, avinčios žemakulniais batais. Visų, ne tik sėdinčių pirmosiose eilėse, kojytės buvo įtaisytos į elegantiškus aukštakulnius ar ekscentriškus batus su platforma. Jau vien dėl to verta pamėgti šį miestą.

O kad jūs matytumėte, kokiais batukais (beje, ir su aukštoka pakulne) puošiasi Niujorko vyriškosios lyties stileivos!

Mintyse lygindama lietuvių ir niujorkiečių stilių atsitokėjau Brodvėjuje, išvydusi supermodelį Agyness Deyn. Patikėkite, nereikėjo ilgai stebeilytis, kad ją pažinčiau. Jai negalioja apibūdinimas: „Ji paprasta, bet kai stilistai ją padailina, ji tampa tokia, kokią matome žurnalų nuotraukose ar reklaminiuose stenduose“.

Ryškiaspalvis puspaltis, chaki spalvos galifė kelnės, stilinga kepurė, ryškus veidas ir išpuoselėti plaukai. Na, ji tikrai neserga varlytės, šou metu virstančios princese, sindromu. Tobulas stilingo įvaizdžio, karjeros ir gyvenimo būdo pavyzdys. Ne veltui dažnas mados šou prasidėjo būtent jos pasirodymu. Ji – tikras XXI amžiaus mados stabas. Ji – tiesiog gimusi būti madinga.

Man Niujorko mados savaitė prasidėjo pirmadienio rytą. Prieš kelias dienas dariau reportažą apie naujausius Carolinos Herreros kvepalus, bet vis dar negaliu patikėti, kad tuoj išvysiu jos rudens ir žiemos kolekciją.

Kadangi tą rytą labai lijo, prie palapinės, kurioje turi prasidėti pasirodymas, nesibūriavo stilingųjų būriai. Tik geltoni taksi ir iš jų išlekiantys tamsių ir šviesių lietpalčių siluetai. Tie, kurie išlipdavo iš limuzinų ir kuriuos prie durų lydėdavo skėčiais nešini asistentai, buvo fotografuojami daugiausia.

Tą patį vakarą prie „Max Azria“ ir „Ports 1961“ kolekcijų demonstravimo vietų išvydau jau kitokį vaizdą. Grupelės stilingųjų stoviniavo lauke, laukdamos šou pradžios, aidėjo žavėjimosi paltukais, batukais ir šukuosenomis šūksniai, o dvasią kaitino kurios nors įžymybės pasirodymas.

„Vėluoti madinga 45 minutes“ – kažkada rašė „Vogue“ žurnalas. Tiek vėlavo visi šou, kuriuose teko būti. Tačiau laukiant nuobodžiauti neteko.

Akys krypo į pirmąsias eiles: „Vogue“ redaktorė Anna Wintour, mados apžvalgininkas Andre Leonas Talley, „Harper’s Bazaar“ redaktorė Glenda Bayley, „Elle“ mados direktorė Nina Garcia ir vyriausioji redaktorė Roberta Myers, modeliai Tyra Banks, Heidi Klum, dizaineris Maxas Azria, prezidentienė Laura Bush...

Visos įžymybės mielai pozavo fotografams, į žandukus pakšėjo kolegoms ir konkurentams, gestikuliavo kalbėdamos mobiliaisiais telefonais ir atsainiai vartė kolekcijos pristatymo aplankus. Mintyse ištraukiau jų vilkimų drabužių etiketes – „Prada“, „Chloe“, „Fendi“, „Calvin Klein Collection“, „Chanel“... Nieko ekscentriško, tiesiog lengvai atpažįstama prabanga.

Ekscentriškumu išsiskyrė tik keletas pirmosios eilės svečių – į septintąją dešimtį kopiančios damos ryškiaspalviais „vintage“ apdarais ir žaismingos lolitos, turbūt vietos elito pažibos. Su kokiu pasimėgavimu jos pozavo fotografams!

Tiesa, šie be galo mandagūs: prieš fotografuodami pasilabina, išsako galybę komplimentų ir tik tada pyškina savo kameromis. Jie tokie kantrūs ir supratingi, kad gali luktelėti keletą minučių, kol iš kažkur atsiradęs įžymybės asistentas brūkštelės jai per plaukus ar mikliai pataisys makiažą.

Lietuviams akis badanti rožinė, oranžinė, citrinų spalvos čia puikiai įsiliejo į klasikinių kostiumėlių spalvų gamą.

Kas tas juodaodis, vilkintis aukso spalvos paltu iki žemės ir nenusakomos formos kepure? O tas azijietiškos išvaizdos vyrukas turbūt dėvi vaikiško XS dydžio drabužius?! O tos lakuotos odos kelnės, regis, tuoj plyš, ir jų savininkas liks stovėti vien su masyviais auliniais su platformomis, nes plonytės odos kelnės labiau prigludusios nei pėdkelnės!

„American’s Next Top model“ dalyves vaikščioti mokantis topmodelis J.Alexanderis, vilkintis ruda striuke su kailiniu gobtuvu ir avintis rudos zomšos kerzinius batus, prie tokių dabitų atrodė nepasipuošęs.

Išvydusi „Vogue“ mados apžvalgininką Andre Leoną Talley supratau: Annos Wintour neapykanta stambiems žmonėms laužta iš piršto – tokį didžiulį vyrą gali išvysti nebent krepšinio aikštelėje arba bokso ringe. Reikėjo tik matyti, kaip vikriai po šou jis nurisnojo į užkulisius!

Žvalgantis į tokius vaizdus šou laukimo minutės pralekia akimirksniu.

Kolekcijų pristatymai nenustebino teatrališkumu ar ypatingu podiumų papuošimu. Dvasią kaitino muzika ir šviesos efektai.

Tuo metu, kai man norėdavosi šaukti iš susižavėjimo, pirmųjų eilių galvos abejingai sekė manekenes. Ne viena jų pusę pasirodymo praplepėjo, o įspūdingiausius modelius nulydėjo tik prislopintu aiktelėjimu. Audringiausios reakcijos sulaukė per „Temperly London“ kolekcijos demonstravimą manekenės Abbey Lee pamestas batelis. Apmaudu dėl dizainerės, kuri tokios triukšmingos reakcijos nesulaukė net išėjusi nusilenkti.

Po peržiūrų keliaudavau į greta esančią „Starbuck’s“ kavinukę, kuri trumpų pertraukėlių tarp kolekcijų pristatymų metu sulaukdavo būrelio mados savaitės dalyvių ir žiūrovų. Prie staliukų nuotraukas tvarkantys fotografai, „Manolo Blahnik“ bateliais kaukšinčios ir „Chanel“ vilkinčios jaunos damos, keletas įžymių veidų... Ir daugybė itališkų pakštelėjimų į žandukus.

Teko nugirsti ir diskusijų apie ką tik vykusį šou, tačiau jos, skirtingai nei Lietuvoje, ne apie tai, kokios parodytos tendencijos, o apie tai, ką iš tos kolekcijos būtina įsigyti.

Labiausiai amą atėmęs momentas – prasilenkimas su Anna Wintour. Norėdama įsitikinti, kad tai tikrai ji, netgi paslapčia žvilgtelėjau į ką tik įsigytą jos biografijos knygą. Čia neabejotinai ji! Juodi kailinukai, gėlėmis marginta suknelė (manau, iš „Prada“ pavasario ir vasaros kolekcijos), klasikiniai juodi aukštakulniai, neryškus makiažas ir į nieką nežiūrinčios akys. Pasibaigus peržiūrai, kai visi dalijosi įspūdžiais, ji stoviniavo viena, rūsti ir abejinga.

Po tokių įspūdžių iki šiol tik iš žurnalų puslapių ir vaizdo įrašų matytos kolekcijos liko bene paskutinėje vietoje. Ak, ta užkulisių trauka...