Elegantiškasis gangsteris

Kol naujuose režisierės Dalios Ibelhauptaitės namuose Londone – didžiuliame įspūdingame vadinamajame „lofte“ – laukiame grįžtančio jos vyro aktoriaus Dexterio Fletcherio, šeimininkė pasiūlo peržvelgti jo vaidmenų nuotraukas. Dėl jų tenka kartis aukštai – pasilipti ant kėdės ir su ilgiausiu kobiniu siekti didžiulių ant viršutinės lentynos gulinčių ir, atrodo, retai liečiamų dėžių.

Toje daugybėje dėžių – šūsnys Dexterio nuotraukų, iškarpų iš žurnalų, teatro spektaklių programėlės.

Dexteris Fletcheris Lietuvoje žinomas pagal etiketę „Dalios Ibelhauptaitės vyras, garsus britų aktorius“ arba, kaip pajuokautų britai, „Misteris Ibelhauptaitė“. Tačiau suprasti ir įvertinti, kiek, kaip ir kuo jis garsus, gali tik truputį ilgiau pagyvenęs britų (arba bent jau anglosaksiškoje) aplinkoje.

Dexteris čia žiūrovų širdyse užima ypatingą vietą. Visai trisdešimtmečių kartai jis – vaikystės didvyris ir stabukas dėl vaidmens nepaprastai populiariame Alano Parkerio miuzikle „Bagsis Malounė“ („Bugsy Malone“), kuriame garsiąją gangsterių istoriją įkūnijo vaikai.

Vyriausiai aktorei Jodie Foster tuomet buvo keturiolika. Jauniausiam – velnių priėdusiam, beisbolo lazda ginkluotam chuliganiukui Dexteriui – devyneri.

Iš to paties periodo – ir vienoje iš dėžių gulintis pageltęs Davido Lyncho nepastatyto filmo „Ronis Roketas“ scenarijus, parašytas specialiai Dexteriui. Mat D.Lynchas, įkvėptas įspūdingo jo darbo filme „Žmogus-dramblys“ („The Elephant Man“), užsimojo sukurti juostą su Dexteriu, kuris atliktų pagrindinį vaidmenį.

Vien iš spaudos iškarpų matyti, kaip kino vunderkindas išaugo į paauglių televizijos dievaitį – pagrindinio vaidmens atlikėją itin populiariame jaunimo seriale „Spaudos gauja“ („Press Gang“). Iš to paties laikotarpio – glėbiai paaugliams skirtų žurnalų, kuriuose mirga Dexterio veidas.

Šalia – rimtosios teatro karjeros įrodymai – „Royal Shakespeare Company“ afišos. Dexteris tuo metu buvo jauniausias šios legendinės teatro trupės narys ligtolinėje jos istorijoje.

Dar pluoštas iškarpų apie populiarų nuotykių filmą „Revoliucija“ („Revolution“), kuriame Dexteris vaidino kartu su Alu Pacino. Nors nuo to laiko praėjo daugiau nei 20 metų, su šiuo aktoriumi jie iki šiol šiltai bendrauja.

Garsiajame filme „Laivas „Bounty“ Dexterio partneriai buvo Melas Gibsonas, Liamas Neesonas, Danielis Day-Lewisas ir seras Anthony Hopkinsas.

Dalia Ibelhauptaitė prisimena Dexterio pasakojimą apie tai, kaip, atėjęs į filmavimo aikštelę, Hopkinsas praėjo pro šlovės viršūnėje tuo metu buvusį Melą Gibsoną, pro iš susijaudinimo mindžikuojantį Liamą Neesoną ir patraukė tiesiai prie septyniolikamečio Dexterio, su kuriuo jau buvo dirbęs filme „Žmogus-dramblys“, paspausti rankos kaip profesionalas profesionalui.

„Dexteris Fletcheris: 25 metai ir jau 17 filmų“ – skelbia dar viena kelių dešimtmečių senumo žurnalo antraštė. Jo ankstyvieji vaidmenys neapsiribojo vien nuotykių filmais ir televizijos serialais.

Rimtojo, intelektualiojo kino mėgėjai jį įsiminė ne tik iš „Žmogaus-dramblio“, bet ir iš įspūdingo, tarsi atgiję paveikslai Dereko Jarmano režisuoto „Karavadžo“ („Caravaggio“), kuriame jis sukūrė jaunojo tapytojo vaidmenį. Taip pat Lietuvos žiūrovams ne kartą matytos „Gotikos“, pasakojančios apie lordo Byrono (Gabrielis Byrne’as) ir jo bohemos draugų šėlsmą Šveicarijos viloje.

Jaunojo Karavadžo vaidmuo Dexterį pavertė britų meno pasaulio stabu, o jo sukurtas įvaizdis giliai įstrigo žmonių sąmonėje – gal dėl to ne kartą menininkų susibūrimuose Dalia buvo pavadinta „Misis Caravaggio“.

Tačiau Dexteriu britai beprotiškai žavisi ir dėl kitų priežasčių.

Moterys, man regis, mielai norėtų su juo pabėgti ir plėšti bankus, o vyrai – būti į jį panašūs. Juk tai Dexterį Fletcherį pati Kylie Minogue pasirinko savo pavojingu bendrakeleiviu viename šauniausių jos vaizdo klipų „Some Kind of Bliss“ (1997 m.).

„Ak, taip, Kylie! – juokiasi Dalia. – Draugavome čia su ja, draugavome. Važiavome į Ispaniją, kur tą klipą filmavo“.

Dexteris klipe – pavojingas, velnių priėdęs vyras su demoniška šypsena, kuriai negali atsispirti Kylie herojė. Chuliganas Gavrošas (beje, jį Dexteriui teko vaidinti televizijos seriale „Vargdieniai“) užaugo ir tapo gangsteriu.

Gal todėl mano pažįstami jauni britai į klausimą „Ką veiki penktadienį?“ išgirdę atsakymą, kad tąvakar man suplanuotas interviu su Dexteriu Fletcheriu, net suspirga.

Jo herojus Muilas iš kultinio Guy Ritchie filmo „Lok, stok arba šauk“ („Lock, Stock and Two Smoking Barrells“) ir sukčius Kodis iš ne mažiau kultinio „Sluoksniuoto pyragaičio“ yra giliai įsirėžę brito žiūrovo sąmonėje.

Nors šių gangsterių filmų vyrukai – Jasonas Flemyngas, Nickas Moranas, Jasonas Stathamas – yra tikrai smagūs ir spalvingi, tačiau kažkas ypatinga yra D.Fletcherio personažuose. Jis ne šiaip koks „budulis“, pasipūtėlis ar gatvės machinatorius, o švarus nešvarių darbelių specialistas, valiūkiškas kurstytojas, turintis juodojo humoro jausmą.

Nors po garsiųjų gangsterinių filmų jis vaidino gausybėje kitų (ir populiariame seriale „Viešbutis „Babilonas“), daugelis žiūrovų įsitikinę, kad D.Fletcheris – toks pat kietas „bičas“ ir realiame gyvenime. Juolab kad jo visuomeninė ir draugų kompanija gyvenime tokia pat šauni kaip ir filmuose.

Jau minėtas Jasonas Flemyngas, garsusis virtuvės vadovas Jamie Oliveris, prodiuseris ir režisierius Matthew Vaughnas. Kadangi pastarasis yra vedęs manekenę Claudią Schiffer, o Guy Ritchie, kaip žinoma, yra „Misteris Madonna“, tad nereikia nė sakyti, kad D.Fletcherio draugų būrys tiesiog tviska žvaigždėmis.

Tiesa, apie tai dažniausiai ir jis, ir Dalia Ibelhauptaitė kukliai nutyli. Puikavimasis pažįstamų garsenybių vardais nebetenka prasmės, kai jie – iš tiesų artimi draugai. Tad Dexteris Fletcheris britų akyse atitinka visus šaunumo reitingus.

„Paklausk Fletcherio, kokia jo stiliaus paslaptis“, – niukina mane vienas pažįstamų, tikėdamasis išgauti gangsteriškos elegancijos receptą.

D.Fletcheris grįžta namo po treniruotės sporto klube. Šiandien jis puikuojasi vešlia barzda. Matyt, to reikia vienam naujausių jo kino vaidmenų, kurių kūrybinėje biografijoje šiandien – net 57!

Aktorius sutiko duoti išskirtinį interviu, nes, kaip jis pats sako, savo antraisiais namais jau seniai laiko Lietuvą, o pastaruoju metu vis labiau įsitraukia į su Lietuva susijusią veiklą.

– Padedate Daliai dirbti su Britanijos lietuvių labdaros projektu, skirtu Tauragės vaikams, šį sezoną prisidedate prie tuo tikslu rengiamos labdaros vakarienės ir net dalyvausite jos programoje. Tačiau tai – nebe pirmas labdaros projektas, su kuriuo esate susijęs? – šiuo klausimu pradedu pokalbį su Dexteriu.

– Taip, dalyvauju dar labdaros programoje „EveryChild“, padedančioje Ukrainos vaikams. Prie jos prisidėti buvau įkalbėtas švenčiant filmo „Bagsis Malounė“ 30-metį. Ne kartą teko lankytis toje valstybėje, žiūrėti, kur nukeliauja mūsų parama. Mačiau, kaip tie vaikai gyvena, – skurdžiose vietovėse, ten, kur dažnai namuose nėra nei vandens, nei patogumų. Tad tikrai svarbu, kad galiu jiems pagelbėti.

Dalios ir jūsų ambasadoriaus Vygaudo Ušacko labdaros projektas kitoks, daugiau nukreiptas į vaikų lavinimą, vystymą, skirtas suteikti jiems viltį, gyvenimo šansą. Juk praėjusiais metais, surinkus labdarą, daugelis tų vaikų pirmą kartą gyvenime apsilankė teatre. Pamaniau: padedu Ukrainos vaikams, tad kodėl nepadėti Lietuvos vaikams, kurie tam tikra prasme yra man dar artimesni?

– Tačiau juk jūsų paties vaikystė buvo visiškai kitokia. Nuo mažumės buvote vaikas žvaigždė, turbūt lepinamas ir liaupsinamas.

– Tiesą sakant, buvau mamos svajonių apie sceną auka. Kaip kad dažnai būna, tėvai savo neįgyvendintas svajones nukreipia į savo vaikus. Taigi nuo mažumės buvau atiduotas į garsią Annos Sher aktorių mokyklą vaikams. Londone tuo metu buvo ir daugiau scenos mokyklų vaikams, tačiau jos visos priimdavo labai vienodus, standartinius, gražučius vaikus su vienoda taisyklinga dikcija ir akcentu. O Anna Sher dirbo su „tikrais“, charakteringais vaikais.

Pirmąjį vaidmenį atlikau būdamas septynerių – vaidinau garsios aktorės, britų Marilyn Monroe, Dianos Dors herojės sūnų. Devynerių – Kūdikveidį filme „Bagsis Malounė“ („Bugsy Malone“). Tai buvo nuostabus filmas! Visi vaikai tuo metu svajojo būti ginkluotais gangsteriais, šaudančiais kremu ir saldainiais. Tai filmas, kurį pamėgo viso pasaulio vaikai. Ne veltui prieš porą metų net buvo švenčiamas šio filmo trisdešimtmetis.

Mažasis gangsteris Kūdikveidis, garsiojo Bobo Hoskinso vaidinamą Londono mafiozą reketuojantis („Misteri, ar nenorite susimokėti, kad jūsų mašinai nieko neatsitiktų?“) gatvės berniūkštis garsiajame filme „Ilgas Didysis penktadienis“ – ar anuomet Dexteris manė, kad užaugęs taps gangsterių filmų žvaigžde? Kad B.Hoskinsas specialiai Dexteriui sukurs filmą „Skarmalė Runė“ („The Raggedy Rawney“) ir jį režisuos?

Iš jo pasakojimo galima susidaryti įspūdį, kad be dvejų metų pertraukos tarp devynerių ir vienuolikos („Bagsio Malounės“ režisierius Alanas Parkeris ir Davidas Putnamas nusipirko jo pažadą dvejus metus niekur nevaidinti) galvoti ir svajoti nebuvo daug laiko, nes vaidmenys pylėsi kaip iš gausybės rago.

O kur dar teatro karjera „Royal Shakespeare Company“ – „Vasarvidžio nakties sapnas“, „Henrikas V“, „Hamletas“? Šešiolikametis Dexteris vidurinės mokyklos suolą paliko taip ir negavęs baigimo diplomo. Ateitis buvo aiški – ekranas, scena. Tad kam tie mokslai?

„Buvau pratęs, kad visais buities ir dalykiniais gyvenimo reikalais už mane bus pasirūpinta. Tiesiog atsidaviau aktorystės smagumui“, – sako D.Fletcheris.

– Filme „Laivas „Bounty“. Įsivaizduokite: aš, septyniolikametis vaikėzas, 16 savaičių trukusiame filmavime Tahityje ir Naujojoje Zelandijoje. Kartu su visomis žvaigždėmis ir kietais vyrukais – Anthony Hopkinsu, Danieliu Day-Lewisu, Liamu Neesonu ir Melu Gibsonu. Smagumėlis ne tik filmavimo metu, bet ir po jo! Aplinkui – Tahičio gražuolės! Nuotykiai ne tik scenarijuje! Ūžavimai baruose! Vakarėliai!

Melas Gibsonas bare prisigėręs nusimauna kelnes ir parodo užpakalį. Kyla muštynės! Melas Gibsonas gauna į sprandą taip, kad trūksta kažkokia kraujagyslė ir kaklas ištinsta į didžiulį gumbą. Visi laukia, kol gumbas nuslūgs ir jis vėl galės filmuotis...

Pajuokauju, kad pastarąjį faktą turbūt pasimėgaudami perskaitys M.Gibsono „aštriadančiais“ išvadinti lietuviai. „Tikrai? Jis taip pasakė? Nieko apie tai negirdėjau. Kodėl?“ – negali patikėti savo kolegos netaktu Dexteris.

Jis pats tvirtina Lietuvą laikąs savo antraisiais namais. „Juk ten – mano tėvai. Dalios tėvus vadinu savo antraisiais tėvais, savo šeima“, – sako Dexteris, Lietuvą išvydęs šaltą šaltutėlę 1996 metų žiemą. Tada jam teko apsilankyti ir Gariūnuose tam, kad nusipirktų šiltus, mūsų klimatui tinkamus batus.

Labiau nei jo karjerą ar šlovę įamžinusias fotografijas jis nori parodyti nuotraukas iš apsnigto, vėjuoto Lietuvos pajūrio – pirmųjų romantiškų atostogų Dalios gimtinėje (priešingai nei jo karjeros nuotraukos, šios – ne viršutinėje lentynoje ir lengvai pasiekiamos).

D.Ibelhauptaitė aktoriaus gyvenime pasirodė jam sunkiu metu. Anksti užklupusios šlovės svaigulio pagirios jaunam aktoriui buvo karčios. Dėmesio, vakarėlių šėlsmo, greitų automobilių mėgėjas atsipeikėjo vienišas karjeros krizėje ir... bankrutavęs dėl ilgus metus nemokėtų mokesčių bei tūkstančio „draugų“, kurie padėjo išleisti pinigus.

Artimas bičiulis, „Hario Poterio“ žvaigždė Alanas Rickmanas, su kuriuo būdamas keturiolikos Dexteris vaidino teatre, jį nukreipė pas jauną lietuvių režisierę, tuo metu stačiusią spektaklį „Impresarijus iš Smirnos“.

D.Ibelhauptaitė, duodama interviu Lietuvos spaudai, apie tai beveik neužsimena, tačiau D.Fletcheris, kalbėdamas su britų žurnalistais, ne kartą ir nedviprasmiškai yra pasakęs, kad meilė Daliai jam suteikė jėgų pakilti iš gyvenimo duobės: „Ji – mano herojė ir geriausia draugė. Ji – geriausia įtaka man“.

Ir dėl jos Dexteris važiavo į Italiją pirštis per visą Europą baltu „Mercedes“?

„Ne, pasipiršau iš tiesų taksi automobilyje pakeliui iš Hitrou oro uosto, – patikslina Dexteris. – Mums grįžus iš Lietuvos ir einant per imigracijos tarnybą Dalią sulaikė pareigūnai. Aš su britišku pasu perėjau be jokių problemų, o Dalios lietuviškame pase buvo kelios vienu metu tebegaliojančios darbo vizos. Jos ir sukėlė pareigūnams įtarimą.

Ką tokia jauna ir su tiek darbo vizų veikia Londone? Režisierė? Įdarbinta keliuose teatruose vienu metu? Tokia jauna?

Ją nusivedė į šalį. Neribotam laikui. Į mano klausimus, kiek užtruks, kol išsiaiškins, niekas net neatsakinėjo. Man tedavė jos administracinio atvejo numerį ir telefono numerį. Jei man rūpi, galiu skambinti ir, pasakęs tą numerį, teirautis apie eigą. Nepamenu, kiek kartų juo skambinau. Ją pralaikė iki išnaktų, o aš siutau ir niršau dėl pažeminimo. Galvojau: juk tai mano gyvenimo žmogus, o įstatymo ir visuomenės akyse ji – prašalaitė. Tad nejaugi noriu, kad taip būtų? Ko aš delsiu? Nė nedvejojau, ką turiu daryti.

Laimei, ji pasakė „taip“.

Vyriausiuoju pabroliu jų vestuvėse Londone buvo juos „supiršęs“ Alanas Rickmanas, o santuokos ceremonijoje Vilniaus arkikatedroje – Dexterio draugas ir filmų „Bulvarinis skaitalas“, „Nužudyti Zoję“ žvaigždė Ericas Stolzas. Su juo Dexteris, būdamas 18 metų, filmavosi „Liūtaširdyje“, ir nuo to laiko jie yra neišskiriami draugai.

Klausantis Dexterio susidaro įspūdis, kad, kaip pasaulio istorija yra skirstoma „prieš Kristų“ ir „po Kristaus“, taip Dexterio istorija – „prieš Dalią“ ir „po Dalios“.

Sugrįžusi gyvenimo pusiausvyra atnešė ir kūrybinę sėkmę – šlovę stulbinamo populiarumo sulaukusiame Guy Ritchie filme „Lok, stok arba šauk“ („filmas labai britiškas, bet kartu turi kažką, kas patraukia žiūrovus visame pasaulyje“), sėkmę keliuose televizijos serialuose ir didžiajame ekrane. Jis beveik metus filmavosi Steveno Spielbergo prodiusuotame ir Tomo Hankso režisuotame seriale „Brolija“ („Band of Brothers“).

Vieni naujausių projektų – vaidmuo filme „Žvaigždžių dulkės“ kartu su R. De Niro, M.Pfeiffer, R.Everettu, S.Miller, D.Walliamsu ir J.Flemyngu ir pagrindinis vaidmuo televizijos seriale „Viešbutis „Babilonas“.

Jau trečią sezoną Dexteris ten vaidina mitrųjį durininką Tonį Keismorą, kuriam nėra neįmanomų svečių įgeidžių. Žiūrovai vėl seka pikantiškas pagal anoniminius, bet tikrus pasakojimus parašyto bestselerio apie gyvenimą penkių žvaigždučių viešbučiuose peripetijas. Ir vėl žavisi valiūkiško durininko nuotykiais.

Visų mylimas ir atpažįstamas, bet ne tiek, kad vaikščiotų su apsaugininkais ar būtų terorizuojamas paparacų ir maniakų gerbėjų. Pakankamai žymus, kad prabangos prekių kompanijos jį lepintų nemokamomis gėrybėmis. Dexteris Fletcheris, atrodo, skina saldžiausius aktoriaus gyvenimo vaisius be jokių spyglių.

„Aišku, smagu, kai tave truputėlį pažįsta. Ir smagu gauti nemokamų reklaminių dovanų“, – juokiasi jis.

Iš seniau girdėtų pasakojimų susidaro įspūdis, kad ypač smagu, kai gyvenimiškas situacijas paspartina koks užkietėjęs aktoriaus gerbėjas. Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto agentas mikliai sutvarko sandorį. Arba iškviestas policininkas apsąla pamatęs, kad nukentėjusysis – jo mėgstamas aktorius.

„A, taip, policininkas... Neseniai vandalas sudaužė man reklamos tikslais metams už simbolinę kainą išnuomotą sportinį automobilį „Alfa Romeo“. Ir ką – „Alfa Romeo“ tuoj pat jį pakeitė naujausiu „Spider“ kabrioletu, kurį Dalia juokais vadina „rankinuku ant ratų“, nes į jį niekas netelpa“, – savo nauju plieno spalvos gražuoliu džiaugiasi Dexteris, ir jo akys blizga.

Tad kokiai prabangai aktorius neatsispiria? Kokios aktoriaus silpnybės gyvenime „po Dalios“? Ar jis pats kasdienybėje nors kiek primena savo vaidinamus personažus?

„Ne, nesu gangsteris. (Juokiasi.) Didžiausia mano prabanga – turbūt šis butas, šie mano ir Dalios nauji namai. Silpnybės – geras maistas. Mėgstu skaniai pavalgyti ir tai turbūt matyti, – sako jis, tapšnodamas per neįžiūrimą pilvuką. – Juolab kad pagunda tikrai didelė, kai Jamie Oliveris yra geras bičiulis. Draugų kompanijai jis kartais surengia nepakartojamų vakarienių.

Va, štai jis – tikrai garsenybė, slegiama šlovės. Su juo nepaėjėsi gatve nesustabdytas praeivio, kuris jaučia pareigą paprašyti autografo, išpažinti savo susižavėjimą Jamie ir paklausti kepsnio recepto. Jamie – ne tik virtuvės įžymybė. Jis – ir gausybės gerų projektų autorius. Tad labai svarbu, kad jį prisikalbinome dalyvauti būsimoje Britanijos lietuvių labdaros vakarienėje“.

– Nenorių atskleisti visos staigmenos, bet, manau, svečiai neliks nusivylę. Pažadame, kad bus tikrai smagu!

Čia D.Fletcheris kukliai nusijuokia ir perklausia: „Mano stiliaus paslaptis?“ O Dalia šaukia iš kito didžiulio kambario galo: „Jo paslaptis ta, kad jis, prieš kur nors išeidamas, tris kartus persirengia!“

Tačiau Dexteris savo stiliaus receptą vis dėlto išduoda. Jis paprastas: „Vilkėti savo dydžio drabužius – perkant drabužius neturėti iliuzijų, kad sulieknėsi. Ir nesistengti vaidinti jaunesnio, nei esi. Tiesą sakant, geras stilius yra tiesiog savęs neapgaudinėjant žinoti, kas esi, ir tuo asmeniu būti. Vilkėti tokius drabužius, su kuriais gerai jautiesi. Ir viskas“.

Tad gangsteriška, atsaini laisvalaikio elegancija („casual chic“), atrodo, atskleidžia jo asmenybę.

Nežinau, ar šis receptas padės D.Fletcherio gerbėjams ir... pardavėjoms Lietuvoje. Mat kartą Vilniuje, viename prabangiame mados salone, pardavėjos su britiško stiliaus stabuku elgėsi itin atšiauriai.

Tačiau spėju, kad D.Fletcherio veidą netrukus turėtų žinoti net piktosios jo antrosios tėvynės pardavėjos. Kad jis bus labiau žinomas, gali prisidėti ir naujausias Dexterio filmas, kurį jis kuria kartu su bičiuliu J.Flemyngu. Aktorius rimtai svarsto galimybę šią juostą, galbūt pirmą britišką-lietuvišką trilerį, kurti Lietuvoje.

Tačiau tai – jau atskira istorija.