Jokių išdaigų. Vilniaus interjero rūmų „Madam W“ bendrasavininkė Vida Kunstmonienė negalėjo prisiminti nė vienos šunybės, kurią jai būtų iškrėtusi dukra Vaiva. „Ji nuo pat mažens buvo rimta ir elgėsi it suaugęs žmogus“, – sakė moteris.
Vaiva vis dėlto prisimena kartą sukėlusi ant kojų kaimynes – nubėgo joms pasiskųsti, kad mama negrįžta iš maisto prekių parduotuvės jau kokias tris valandas, nors iš tikrųjų buvo prabėgęs vos pusvalandis.
„Buvau išsigandusi – maniau, kad mamą pagrobė, tą žinią ir išpyškinau kaimynėms, o šios puolė mane raminti“, – pamena V.Kunstmonaitė.
Ji iš mamos mokosi optimistiško požiūrio į gyvenimą, o ponia Vida iš dukters – rengimosi stiliaus ir itin griežtos nuostatos neapkalbėti žmonių.
„Kai kada su draugėmis prie arbatos puodelio šiaip – nepiktai – kalbame apie kokį nors žmogų, tačiau Vaiva visada dėl to labai pyksta“, – gyrė dukrą mama.
Vaiva neslepia mėgstanti su broliu kai kada mamą paerzinti sakydami, kad padovanos šuniuką. „Ji dažnai juokus priima už gryną pinigą, o tai mus pralinksmina“, – juokėsi Vaiva.
Ši jauna stilinga panelė būdama paauglė žavėjosi mamos karoliais. Domėjimasis baigdavosi tuo, kad karoliai sutrūkdavo, tačiau mažajai Vaivai tai nuotaikos nesugadindavo, – ji žaisdavo su pabirusiais karoliukais. Taip pat ją masindavo mamos aukštakulniai – dažnai jais kaukšėdavo po namus. „Tėtis pykdavo, kad išsisuksiu kojas“, – prisimena Vaiva.
Ji ir šįmet laukia Motinos dienos, nes jai tai labai graži šventė. „Niekada neteikiu brangių materialių dovanų. Dovanojame su broliu gėlių, kartais – kvietimą į SPA centrą. Visada kartu su mama tądien vakarieniaujame. Esu įsitikinusi, kad svarbiausia – dėmesys. Kai buvau maža, nupiešdavau atviruką ir dovanodavau raudonų tulpių“, – prisimena Vaiva.
***
Kazickų šeimos fondo prezidentė, verslininkė, žurnalistė ir filantropė Jūratė Kazickaitė iki šiol stebisi, kaip jos mama Aleksandra visą savo gyvenimą paskyrė vyrui ir vaikams. „Kartu ji sugebėjo sukurti ir išlaikyti elegantiškus namus!“ – gyrė mamą dukra.
Ponia Jūratė žavisi tuo, kad jos mama visada palaikė savo vyrą – garsų išeivijos verslininką ir filantropą Juozą Kazicką, niekada nereikalaudama dėmesio sau. „Mama turi nuostabų balsą – galėjo būti operos žvaigždė, bet karjeros ambicijas ji atidėjo ir skyrė savo gyvenimą šeimai. Negaliu sakyti, kad sekiau jos pavyzdžiu, – man buvo svarbi karjera. Nusprendžiau ir turėti šeimą, ir siekti karjeros. Nemanau, kad puikiai sekėsi“, – suabejojo ponia Jūratė.
Nuklydusi mintimis į vaikystę, ji prisiminė mėgdavusi matuotis mamos sukneles ir papuošalus, kai tėvai vakarais kur nors išeidavo pasilinksminti. O būdama panelė, jei tik norėdavo kuo nors pasipuošti – mamos kailiniais ar auskarais, – visada gaudavo jos leidimą.
Mylinti dukra mamą Motinos dienos proga stengiasi nusivežti į kokį nors SPA centrą dviem trims dienoms, kad ši galėtų nieko nedaryti ir visą dėmesį skirti tik sau.
***
Verslininkė Irena Marozienė su vyresniąja dukterimi Birute yra ir draugės, ir kolegės. „Kol kas dar esu Birutės viršininkė. Ji – „Amatininkų užeigos“ direktorė, tačiau ilgainiui taps vienintele vadove. Tik dėl jos dabar galiu sau leisti mažiau dirbti“, – džiaugėsi po studijų užsienyje į Lietuvą sugrįžusia dukra I.Marozienė, dar auginanti ir šešiolikmetę Justiną. „Net nepamenu, kad Birutė būtų ką iškrėtusi, o štai jaunėlė vis kuo nors stebina“, – juokėsi ponia Irena.
Vis dėlto ji prisiminė, kaip vyresnėlė, būdama trylikos, išvažiavo atostogauti pas močiutę ir sugrįžo nusikirpusi ilgą kasą.
„Mama man buvo davusi laisvę, todėl nieko nuo jos neslėpdavau. Ir anksčiau, ir dabar esame geros draugės“, – sakė Birutė, niekaip nesugebėjusi prisiminti jokio rimto atsitikimo, kuris būtų nuliūdinęs jos mamą, – tik mažus ir neskausmingus įvykius.
„Būdama penkerių iš mamos spintos ištraukdavau sijonus, pasimatuodavau visus aukštakulnius, kai su draugėmis žaisdavome princeses. Mano ir mamos figūros yra panašios, todėl ir dabar kai ką iš jos drabužių pasiskolinu, o ji tam neprieštarauja, – sakė Birutė, kuri artėjant Motinos dienai jokių ypatingų staigmenų nesigriebia. – Tradiciškai įteikiu puokštę gėlių ir kokių nors saldumynų. Manau, reikia būti gerai visada, o ne vieną dieną per metus“.
***
Įmonių grupės „Pieno žvaigždės“ valdybos narės Reginos Kvaraciejienės dukra Eglė sakė, kad nuo pat mažens mama ją mokė savarankiškumo, o tėtis – turėti savo nuomonę ir ją ginti. „Manau, buvau geras vaikas, o jei ir kildavo kokių nors menkų nesutarimų – tai tik todėl, kad klausiau tėvų, – buvau savarankiška ir turėjau savo nuomonę“, – smagiai kalbėjo Eglė.
Ji pati savo išdaigų nepamena, o štai mama dabar su šypsena prisimena, kaip kartą aštuonmetė atžala ne juokais įvarė tėvams baimės, kai visai dienai dingo su drauge: „Mergaitės tiesiog vaikštinėjo po miestą, o pavakare pardrožė namo“.
Reginą šokas buvo ištikęs ir tuomet, kai sužinojo, kad Anglijoje besimokanti penkiolikmetė jos dukra į nosį įsivėrė auskarą.
Ko mokosi viena iš kitos šios dvi moterys? „Žaviuosi Eglės savybe kalbėti tik gerai apgalvojus. Kai šeimoje ką nors švenčiame, ji nemėgsta kalbėti viešai, bet priėjusi viena ji gali pasakyti tokių žodžių, kad net sujaudina iki širdies gelmių“, – sakė R.Kvaraciejienė.
„Sunku atsakyti, ko mokausi iš mamos. Mūsų ryšys – jautrus, tyras, gilus. Labiausiai iš jos mokausi nuoširdumo. Mamai svarbu ryšys tarp žmonių. Jei ji padeda kam nors – tai iš visos širdies, jei kalba – tai atvirai, jei rūpinasi – tai visa savo esybe“, – sakė Eglė.
Nors ji jau pati yra sukūrusi šeimą, ryšys su mama išliko artimas. Eglė ir dabar klausia jos patarimo įvairiausiais gyvenimo klausimais.
Motinos dienos proga ji neteiks mamai brangių materialių dovanų – sugalvos ką nors simboliška. R.Kvaraciejienė brangina, pavyzdžiui, Eglės padovanotą pradėtą rašyti dienoraštį su šeimos nuotraukomis ir įrašytais prisiminimais.
***
Verslininkės Tamaros Binevič dukra Anastasija, dar besimokanti vienuoliktoje klasėje, visose situacijose pasikliauna mamos nuomone.
„Ne todėl, kad neturėčiau savo, o todėl, kad su mama mąstome panašiai. Net jei įsižiūriu kokį vaikiną, iškart pagalvoju, ar jis patiktų mamai.
Kartą supažindinau su vienu, ir mama pasakė, kad nelabai jis man tinka. Kitą dieną su tuo vaikinu išsiskyriau. Dar neturiu patirties, todėl visada klausau mamos.
Stebiu ją ir žaviuosi, kaip ji trokšta kuo daugiau pažinti, kaip sugeba įgyvendinti troškimus. Mamos energija liejasi per kraštus. Jei nuvykstame į kokią šalį, aplankome visus muziejus, parodas, galerijas. Man įdomu, tačiau dažnai pavargstu. O pasižiūriu į mamą – ji dar pasiryžusi antra tiek įveikti“, – pasakojo Anastasija, ketinanti ateityje studijuoti meną.
Jos talentą ponia Tamara gali įvertinti – dukra Motinos dienos proga jai dovanoja savo tapybos darbų ar lipdinių iš molio.
„Anastasijos paveikslai man – patys brangiausi. Ji tikrai gabi ir išmintinga. Gal tik vienas dalykas labiausiai varo mane į neviltį – begalinis Anastasijos atsakingumas“, – kalbėjo Tamara.
Kokio patarimo dažniausiai kreipiasi dukra? Žinoma, kaip ir kiekviena mergaitė, mamos klausia, kaip apsirengti. Viena stilingiausių Vilniaus moterų nešykšti paauglei patarimų. Anastasija kartais kai ką pasiskolina ir iš mamos garderobo.
Pateikėme ir provokacinį klausimą: kaip Tamara elgtųsi, jei abi su dukra įsimylėtų tą patį vyrą?
Moteris gražiai išsisuko: „Mes jau dabar mylime vieną vyrą – Anastasijos tėvą. Ateityje dukrai bus sunku išsirinkti vyrą, nes ieškos panašaus į tėvą. Jeigu ras, bus laiminga kaip ir jos mama. Linkiu dukrai geriausio“, – Motinos dienos išvakarėse kalbėjo ponia Tamara.
***
Aktorė ir verslininkė Jolanta Kašienė stebisi, kad jos dukros yra tikros romantikės – kokių tik staigmenų neprigalvoja! Štai 33-iojo gimtadienio proga visiškai išmušė iš vėžių.
Vieno savo gimtadienio pavakarę grįžta Jolanta namo ir mato savo dukras – šešiolikmetę Karoliną ir aštuonmetę Barborą, apsisiautusias rankšluosčiais. Sako, mama, eik ilsėtis. Nueina ponia Jolanta į vonią, o ten – pristatyta žvakių, vonioje plaukioja rožių žiedlapiai, grindys nuklotos rudeninių lapų kilimu. Tokioje gražioje aplinkoje maudėsi visos trys.
Panašių dukrų staigmenų J.Kašienė sulaukia dažnai. Paauglė Karolina, pavyzdžiui, nelaukia Motinos dienos ir mamai gėlių dovanoja tiesiog užsukusi aplankyti jos į darbą.
O šunybių ar iškrečia? „Karolina – labai ramus ir geras vaikas. O štai Barbora – ypatinga veikėja. Ji sugeba lygioje vietoje pargriūti, jai vis kas nors plyšta, iš rankų krinta. Įdomiausia, kai Barbora pradeda dalytis ateities planais. Sako: „Būsiu prezidentė“. Kai paaiškinau, kad reikės ilgai mokytis, nusprendė, kad pakaks ir ministro posto. Arba planavo turėti 4 vyrus ir 2 vaikus. Paaiškinau, kad taip negalima. Tuomet atšovė, kad užteks dviejų vyrų ir dviejų vaikų“, – juokėsi visa tai prisiminusi J.Kašienė.
Su Karolina jai tenka kalbėtis rimtesnėmis temomis ir pamokyti įvairiausių moteriškų gudrybių.
„Karoliną jau aplankė pirmoji meilė. Buvo ir bemiegių naktų, ir ašarų. Kaip jai padedu? Sakau: baigsi ar ne, kiek galima? Esu griežta mama. Manęs vaikai bijo labiau nei tėčio“, – neslėpė Jolanta.
Parengė Daiva KAIKARYTĖ, Liuminata MICKUTĖ, Jurgita OGULEVIČIŪTĖ, Aušra VILEIKIENĖ