Aprangos kodas nurodo, kad privalu vilkėti tamsų kostiumą ir ilgą vakarinę suknelę. Viena iš pažįstamų dizainerių yra pareiškusi, kad pirštinės tokia proga man netiks, nes tai kaip ir nepadorios moters ženklas. Ir kad būtina pečius uždengti šaliku. Ar tikrai taip?
Pagarbiai, M.Kudabaitė
Miela skaitytoja, pirštinių ir šalikų klausimas iškilmingomis progomis, manau, aktualus ne jums vienai.
Pradėkime nuo pirštinių, kurios (gal nuvilsiu jūsų pažįstamą dorovingąją dizainerę), visiškai nėra nepadorios moters ženklas. Priešingai – pats iškilmingiausias aprangos kodas „white tie“, arba „baltojo kaklaraiščio“, kai vyrai vilki frakais ir puošiasi ordinais, o moterims privalomos šukuosenos, uždari bateliai ir ilgos vakarinės suknelės – netgi labai pageidauja vakarinių pirštinių: šilkinių ar aksominių, siekiančių alkūnes ar netgi virš jų, puošiamų brangakmenių apyrankėmis ant riešo.
Būtent taip pasipuošusi Jos Didenybė Anglijos karalienė nuotraukoje. Beje, labai panašia proga – čia ji užfiksuota iškilmingos operos premjeros Liverpulyje metu. Nežinau, ar Anglijos karalienė atitinka jūsų pažįstamos taikomus itin aukštus moralinius „padorumo“ kriterijus, bet iškilmingą „white tie“ kodą – visiškai.
Tik ar visada verta puoštis ilgomis pirštinėmis? Pirma, jūsų paminėtas aprangos kodas paprastesnis – „black tie“ (tamsūs kostiumai ir vakarinės suknelės). Antra, tiesti aukštesniam pagal rangą asmeniui savo pirštinėtą ranką – didžiulės nepagarbos ženklas, o raitytis bandant skubiai nusimauti pirštinę – nelabai elegantiška.
Bet jei žinote, kad karalienė ar prezidentas jums rankos neties, o pati jaučiatės užtikrinta ir norite atrodyti puošniau už kitas viešnias – rizikuokite!
Juolab kad ilgos pirštinės jau antrą sezoną išlieka vienu madingiausių aksesuarų mažiau oficialioms vakaro progoms, ypač ilgos odinės, prigludusios ir siekiančios alkūnes. Jas pristatė Paryžiaus ir Londono dizaineriai per praėjusią mados savaitę. Pirštinės įvaizdžiui kaip tik ir suteikia to rizikingo, bet labai pageidautino „nepadorumo“, kurį mados kritikai įvardija kaip „fatališkumą, pikantiškumą, dviprasmybę“.
Ant dailių rankų jos atrodo stulbinamai – teko grožėtis, kaip tokiomis pirštinėmis buvo pasipuošusi supermanekenė Shalom Harlow per „Dior“ mados namų 60-mečio jubiliejų Versalyje, o aktorė Joely Richardson su juodo atlaso pirštinėmis, sutiksite, atrodo ne „nepadoriai“, o tiesiog labai elegantiškai.
Tačiau viskas priklauso nuo to, kaip ir kur pirštines mūvėsi – rožinės kaip Marilyn Monroe filme „Džentelmenai renkasi blondines“ tinka ne iškilmingai puotai, o tik linksmų džentelmenų medžioklei.
O ar slėpti pečius po šaliku? Nebent turite labai gerą šaliką ir mokate jį dėvėti. Nes mūsų žurnalai tiesiog mirgėte mirga pavyzdžiais iš vakarėlių, kaip tų šalikų nereikėtų dėvėti.
Dažniausiai jie – iš prasto tiulio, organzos, taftos, o kartais netgi iš vos ne pamušalo atraižos. Į juos damos įsisupa tarsi XIX amžiaus valstietės žvarbų vakarą kaimo šokiuose. Juokauju! Bet kam taip apsimuturiuoti – juk tokie šalikai dažniausiai dekoratyviniai ir nešildantys?
Atsakymas paprastas: damos taip slepia nekokią savo rankų viršutinę dalį. Kartais su nereikalingais riebaliukais, liulančią, nesportišką ar netgi išvarpytą celiulito. Pasitaiko ir ekonominių priežasčių: suknelę siuvusi siuvėja tą šaliką klientei įperša, norėdama atsikratyti audinio atraižos nuo to paties ar kitos klientės drabužio. O ponia ta atraiža dar saugiai susisupa, slėpdama nedailias rankas.
Bet nieko taip neapgauna – kur kas protingiau pasielgtų pasirinkdama suknelę alkūnes siekiančiomis ar trumpomis rankovėmis. Arba elegantiškesnę maskuotę – puošnų bolero tipo vakarinį švarkelį ar permatomo audinio rankoves, kurios dailiai maskuoja netobulumus.
Bet pats šalikas juk nekaltas! Jis yra nuostabus vakarinio įvaizdžio aksesuaras, tik kaip jį dėvėti? Taip, kaip tai darė naujoji Prancūzijos prezidentienė Carla Bruni-Sarkozy vizito Londone metu. Visi žinovai komentavo, kad ji sugebėjo rasti puikų balansą tarp žinojimo, kas jai tinka, protokolo išmanymo ir mados pojūčio.
Vyno spalvos suknelė apnuogintais pečiais, plonutis šilko ir kašmyro šalikas, prabangiai siuvinėtas aukso skaisgijomis, tik ne apsivyniotas, o nerūpestingai, atsainiai nusmukęs ties alkūnėmis (taip C.Bruni-Sarkozy jį dėvėjo visą vakarą), visiškai neslepiantis puikios formos rankų ir pečių, šildantis tik tada, kai tikrai vėsu. Nes taisyklė paprasta: jeigu jau rankas ir pečius apnuoginate, tai jų ir neslėpkite – atsakykite už savo pasirinkimą.
Arba saugiai rinkitės uždaresnę suknelę: juk nieko nėra nestilingiau už dvejojimą „labai norisi, bet...“ Tad desperatiškas netobulumų slapstymas po prastu šaliku – toks pat mados nusikaltimas kaip trumpa suknelė, dėvima prie džinsų.