– Na, ir kas?!
– Gal man nemalonu, kad jūs matysite mane nuogą. Ir mano vyrui nepatiktų, – vis dar žaismingai, kaip man atrodo, bandau apeliuoti į vyrišką solidarumą. Gal padės?
– Cha, ką mes čia nauja pamatysime? Kokias čia grožybes slepiate? Esame prisižiūrėję tiek ir tiek! – brūkšteli sau vienas po kaklu ir visi žvengdami sumeta savo spalvingus krepšius už kelių metrų.
Veiksmo vieta – prestižinė Nida, moterų paplūdimys, prie įėjimo pažymėtas vienišos moters siluetas.
Ką gi, galiu suprasti, kad trims drauge poilsiaujantiems vyrukams moteriškos grožybės jau neberūpi. Bet aš tebesu tradicinės senamadiškos orientacijos ir vyriškos grožybės man vis dar rūpi.
Taigi ką mes čia turime?
Pirmasis, nusimetęs šortus, mane tikrai suintriguoja. „To big for you“ – įskaitau ant kelnaičių gumytės! Kai kelnaitės nulekia ant smėlio, ne juokais supykstu. Kodėl reklama visada apgaudinėja?
Nužvelgiu antrąjį, mačiusį tiek daug moteriškų grožybių. Aiškiai matyti, kad jo asmeninis treneris nekvalifikuotas. Pečiai kaip spinta, bet kojos lyg viščiuko. Netinkamai paskirstyti raumenys. Su džinsais atrodė geriau.
Na, štai ir trečiasis jau nuogutėlis.
– Močiute, o kodėl to vyro tokia ilga meškerė? – garsiai nusistebi mano penkerių metų anūkė. Taip, taip, ir jai, mažutėlei, lemta susipažinti su svetimų dėdžių grožybėmis.
– Kad galėtų smėliuką gerai išakėti, – paaiškinu, kai meškerės savininkas palaimingas įsirausia pilvu į šiltą smėlį. Teisingai daro, pritariu, nes spuogelių nusėtai sėdynei tikrai pagelbės saulės spinduliai.
Nusivylusi šauniąja trijule, aš taip pat guluosi ant pilvo ir įsistebeiliju į moterų paplūdimyje vykstantį veiksmą.
Štai nuo laiptelių į paplūdimį įkinkuoja porelė. Apkūni moteriškutė priekyje, dar apkūnesnis vyriokas atsilikęs penkis metrus. Suprantu, kad porelė neketina čia apsistoti, – jie tiesiog susitrumpino kelią į bendrąjį paplūdimį.
Jei moteriškaitė mano, kad sunkų krepšį velkantis vyrelis jai už nugaros tik nosį ranka krapšto, labai apsirinka. Storuliuko akys laksto kairėn dešinėn, kakta rasoja. Klaida, oi klaida buvo tą kelią per nuogų moterų karalystę trumpinti, bet racionalioji žmonelė tai sužinos vėliau.
Štai saulės išvarginta smėliu kojas velka dar viena porelė. Abiejų vienodi chaki spalvos šortai, chaki spalvos marškinėliai. Iš to, kad moteris nepasivargino užsisegti liemenėlės, suprantu – užsieniečiai, tikriausiai skandinavai. Žmona žengia ryžtingai, vyras kėblina nuleidęs galvą. Matyti, kad jam vis tiek – nuogos ar apsirengusios moterys aplinkui. Feminizacijos auka moterimis nesigroži. Ji moterims paklūsta.
Ir vėl šaunus lietuvių būrelis – su žmonikėmis, vaikučiais ir šuniukais. Vyrai, suprantama, išdidžiai žengia kaip medžiai priekyje.
– Alio, čia vis dėlto moterų paplūdimys! Nudistų štai ten toliau, už ženklo, – informuoju sarkastiškai, kaip man atrodo.
– Ar jus čia kas pasamdė eismą reguliuoti? – atšauna vienas, ir ačiū jam nors už humoro jausmą.
– Ne, čia aš vaidinu šunį ir aploju kiekvieną praeinantį, – atsidūstu.
Ką čia aš, jei net paplūdimį keturračiu pervažiavę raudonas liemenes vilkintys gelbėtojai nepaprašė vyrų palikti moterų paplūdimio.
– Močiute, o kodėl dėdės eina į moterų paplūdimį? – teiraujasi mažylė. Vaiko lūpos byloja tiesą. Aš irgi norėčiau sužinoti to Nidos paplūdimio fenomeno paslaptį.
Juk Nidoje atostogauja ne kaimo bernai, Palangos gatvėmis besitampantys alaus bambalius, o prasisiekę jupiai su teniso raketėmis ant pečių. Negi jie niekaip neįkerta, ką reiškia paplūdimiuose sustatyti simboliai?
Mano kelių valandų žurnalistinis tyrimas davė paprastą atsakymą – vyrams taip patogiau!
Labai gaila, bet nė vienas čia gulinėjantis vyriškis neatėjo pasigrožėti moterimis.
Tie, kurie nepasiuntė manęs anapus jūros (į Švediją ar Suomiją), prisipažino: atostogauja netoliese, čia degintis jiems patogu, bendrajame paplūdimyje daug žmonių, o čia beveik tuščia (moterys ir vaikai į žmonių kategoriją nepatenka), pro čia patogiau eiti į nudistų paplūdimį – kam sukti lanką?
Tai štai, mielosios moterys, jei tikėjotės ko nors romantiškesnio!
O kaip moters teisė į savo kūno paslaptį? Jei ji norėtų nuslėpti Cezario pjūvį, o gal – ir po vėžio operacijos sužalotą krūtį? Pagaliau gal ji norėtų būti gražiai įdegusi vieninteliam vyriškiui, kantriai jos laukiančiam anapus moterų paplūdimio ribos?
Mielosios, nesitikėkime vyrų supratimo po to, ką mes pačios su savo paslaptingumu padarėme, dosniai atverdamos savo kūną pramoginių leidinių fotografams ir išplepėdamos intymiausius dalykus publikai.
Kai pralaimėjusi nelygią kovą su vyriškiais spūdinau iš moterų paplūdimio, į galvą atėjo keista mintis: vis dėlto gaila, kad kopose apie moterų paplūdimį nebesisukioja, kaip prieš dešimtmetį, vyriškiai, nors pro aukštą žolę bandantys įžvelgti moterų grožybes. Būtų maža paguoda, kad nuogas moters kūnas sukelia vyrų giminei nors menkiausią vyrišką susidomėjimą.
Tiesa, tie vyriškiai anuomet buvo vadinami iškrypėliais. Šiandien nebėra net jų.