Marina, Šilutė
***
Miela Marina,
Ačiū už puikų ir pačiu laiku pateiktą klausimą – kaip tik brendo straipsnis apie bižuteriją, kurios didžiulį atgimimą šį sezoną skelbia pasaulio dizaineriai. Bet iš pradžių – truputėlis istorijos.
Ilgus šimtmečius brangiųjų metalų ir akmenų papuošalai ženklino tik viena – jų nešiotojo statusą ir turtą, todėl buvo valdovų ir kilmingųjų skiriamasis ženklas. Pastarieji itin niršdavo, kai perlais, deimantais ar kitokiais brangakmeniais pradėdavo puoštis, tarkime, prakutę pirkliai ar miestiečiai.
Istorikai patvirtins, kad senuosiuose Europos miestų archyvuose galima aptikti įstatymų, draudžiančių nekilmingiesiems puoštis brangiaisiais akmenimis. Tik kad jų nelabai paisyta. Todėl pirklių žmonos, miestietės, pasiturinčios amatininkės, kopijuodamos mėlynojo kraujo damas, puošėsi perlais, auksu ir brangiaisiais akmenimis.
Turbūt iš tų laikų atkeliavo ir jūsų paminėta taisyklė – kad brandaus amžiaus moterims dera tik brangūs tikri papuošalai. Ji tarsi sako: moteris, kuri jau nebe paauglė, nebe jaunuolė, jau turi būti šio to pasiekusi, užgyvenusi – bent jau tikrų brangakmenių. Kitaip tariant, jaunystė traukiasi, bet ją keičia įgytas socialinis statusas ir užgyventas turtas.
Šią taisyklę XX amžiaus pirmoje pusėje ėmė ir visiems laikams sugriovė maištingoji Coco Chanel. Bet anaiptol ne todėl, kad nebūtų galėjusi sau leisti „tikrų“ papuošalų. Ji Paryžiuje garsėjo savo nuostabia brangenybių kolekcija, kurią dar labiau papildė jos meilužis, didysis kunigaikštis Dmitrijus Romanovas, mylimąją apipylęs senovinėmis šeimos brangenybėmis ir didžiuliais natūralių perlų vėriniais.
Be to, Coco Chanel tuo metu jau buvo pristačiusi savo pačios sukurtą deimantų papuošalų kolekciją su firminiais kometų, plunksnų, žvaigždžių motyvais. Tad kas ją paskatino kurti ir segėti bižuteriją?
Atsakymo turbūt derėtų ieškoti jos žodžiuose, kuriais ji vadovavosi visą gyvenimą: „Prabanga – tai ne skurdo, o vulgarumo priešingybė“.
Galima spėti, kad, kaip ir kukli juoda suknelė, jūreiviškas džersis ir grubus tvidas, kuklūs, netgi asketiški drabužių siluetai, taip ir bižuterija tapo mažyte Coco Chanel maišto išraiška, nukreipta į vieną vienintelį dalyką – statuso demonstravimą, pagrįstą akivaizdžiu daiktų brangumu su potekste „aš galiu sau tai leisti“. Na, ir kas?
Gero stiliaus paslaptis glūdi visai ne čia – tarsi atsakė Coco Chanel ir pradėjo šalia Romanovų perlų ant kaklo segtis ir dirbtinius, o prie senovinių deimantų begėdiškai derinti stiklo kristalus.
Negana to – tikra ir netikra ji pradėjo maišyti kurdama vieną papuošalą. Tarkime, kartu su juvelyru Fulco di Verdura sukūrė garsiąsias apyrankes su Maltos kryžiaus motyvu – tikras, senovines seges su Maltos kryžiumi iš aukso, rubinų, deimantų, pritvirtintų prie lavos kilmės akmens ar bakelito (vieno pirmųjų plastiko prototipų) apyrankių.
Taip pat užsimezgė bendradarbiavimas su garsia, 1890 metais įkurta bižuterijos dirbtuve „Gripoix“, kurios sėkmės paslaptis – aukštos kokybės įvairiaspalvis lydytas stiklas, primenantis bizantiškus, mažai šlifuotus brangakmenius, įkvėpusius sukurti daug „Chanel“ segių ir vėrinių.
Ir šiandien „Chanel“ tebedirba su „Gripoix“. Ir šiandien „Chanel“ salonuose galima įsigyti masyvių firminių plastiko apyrankių su kristalų ir emalio Maltos kryžiumi ar ornamentu – jos kainuoja apie tūkstantį eurų. O kur dar dirbtinių perlų vėriniai, auskarai, emalio segės?
Šiandien kiekvieni garsūs mados namai turi jiems būdingų bižuterijos kūrinių: „Dior“ garsėja masyviais barokiniais vėriniais, „Yves Saint-Laurent“ turi firminį didžiulį raudonais ir pilkais kristalais inkrustuotą širdies pavidalo pakabutį (jį galima segėti ir kaip segę), „Hermes“ garsėja emalio apyrankėmis ir odos bei metalo papuošalais, įkvėptais raitelių aksesuarų, „Vivienne Westwood“ kuria sąmojingą baroko formų bižuteriją.
Sąrašą galima būtų tęsti, bet jo esmė – bižuterija nebėra „žemasis“ papuošalų lygis, ją drąsiai galima derinti ir su tikrais brangakmeniais, puoštis įvairiausiomis progomis, o ir kainuoja ji dažnai ne ką pigiau už nedidelius „tikrus“ papuošalus.
Tarkime, „Balenciaga“ mados namai pristatė masyvius kristalų ir dirbtinių perlų vėrinius, kurių kaina – apie 2000 eurų, o praėjusį sezoną puošeivos visiškai išpirko „Yves Saint-Laurent“ iš organinio stiklo sukurtus vėrinius su žvaigždėmis, kainavusius apie 1500 eurų.
Bet ar dera bižuterija puoštis vakare, iškilmingomis progomis? Kodėl gi ne! Tik pagrindinė taisyklė tokiais atvejais – bižuteriją segėti kaip bižuteriją ir nebandyti jos demonstruoti kaip tikros – įspūdis bus toks, tarsi puikuotumėtės padirbtu dizainerio rankinuku.
Todėl verčiau į ausis nesisekite už dvidešimt litų turgelyje pirktų „deimantinių“ auskarų – nieko neapgausite! Verčiau pasirinkite puikius, masyvius, prie įvaizdžio derančius „Swarovski“ ar stiklo auskarus. Įsisekite į atlapą masyvią segę – ypač jei ji yra kelių dešimtmečių, paveldėta iš mamos, patamsėjusio metalo, su blausiai žvilgančiu spalvotu stiklu.
Pažiūrėkite, kaip tai daro žvaigždės: štai Catherine Deneuve per Yves’o Saint-Laurent’o laidotuves pasipuošė legendine mados namų širdimi, Claudia Schiffer – „Chanel“ emalio vakaro sege, o Nathalie Portman – dienos. Niekas neabejoja, kad Gwyneth Paltrow gali sau leisti (ir, be abejonės, turi) puikiausių deimantų, tačiau ji sėkmingai puošiasi „Chanel“ dirbtinių perlų vėriniu.
Aktorė Mischa Barton nebe pirmą kartą užfiksuota su masyviomis, ornamentuotomis „Tom Binns“ bižuterijos apyrankėmis – akivaizdu, kad tai vieni mėgstamiausių jos papuošalų. Aktorė Ashlee Simpson visiškai seka Coco Chanel pėdomis – jai nieko nereiškia didžiulį sužadėtuvių deimantą derinti su dirbtiniais perlais, o Ispanijos princesė Laetizia „Marni“ bižuterijos segę derina su auksiniais papuošalais.
Tad vienintelis rūpestis, ar bižuterija dera prie jūsų įvaizdžio. Todėl eidama į iškilmingą vakarą verčiau nesirinkite „mergaitiškų“ papuošalų – su ledinukų spalvų ant valo linguojančiais smulkiais karoliukais, odinėmis juostelėmis, ryškiaspalvėmis plastikinėmis detalėmis.
Verčiau pasirinkite akcentą – daugybę masyvių geltono ar balto metalo grandinių, kaip kad siūlo „Givenchy“ mados namai ir kaip jau pasipuošė Madonna per savo penkiasdešimtmečio jubiliejų. Arba gerus dirbtinius perlus. Arba didelę segę. Arba labai madingą masyvią apyrankę.
Bižuterija tam ir skirta – eksperimentuoti, akcentuoti, laužyti taisykles. O jeigu kiltų klausimas, ką pasirinkti – ar tūkstantį eurų kainuojančią garsiąją „Chanel“ apyrankę, ar tūkstantį eurų kainuojantį paprastą, nelabai skaidrų, prastesnės spalvos deimantą, jūsų vietoje dar labai gerai pagalvočiau. Juolab, kaip galima matyti vis populiarėjančiuose bižuterijos antikvariatuose, geros bižuterijos kaina laikui bėgant visiškai nekrinta.
stilius_sos@hotmail.com