Džeimsas Bondas geria tik „Bollinger“ šampaną

Taip, jūs viską supratote teisingai – kol kur nors Niujorke ar Honkonge šauniojo Džeimso Bondo gerbėjai užgniaužę kvapą lauks galimybės pamatyti naujausius savo dievuko nuotykius, rinktinė Lietuvos publika, patogiai įsitaisiusi Vilniaus „Forum Cinemas“ kino teatro krėsluose, galės įvertinti „Paguodos kvanto“ siužeto vingrybes.

Šią žinią visiškai ramiu balsu vieną dieną pranešė konjako ir šampano žinovas Juozas Kabašinskas, paskambinęs perduoti „Bollinger“ šampano namų linkėjimų. Ir visa tai tapo įmanoma trijų bendrovių, kurių produktai „dalyvauja“ naujausiame filme, pastangomis. Be abejonės, prie to prisidėjo ir šampanas „Bollinger“.

Jeigu atvirai, nesu didelė Džeimso Bondo gerbėja. Ir jei ne buvęs mano vaikinas, ko gero, taip ir nebūčiau pamačiusi, kaip atrodo Danielis Craigas, mūvintis vienomis glaudėmis garsioje paskutinės bondianos „Kazino „Royal“ scenoje. Kažin ar būčiau atkreipusi dėmesį į tai, kuo važinėja ir kokius laikrodžius segi garsusis britų agentas. Tik apie jo mėgstamą šampaną buvau girdėjusi.

Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad iki 1973 metų britų agentas ragavo visokio šampano. Pirmosiose filmo apie Džeimsą Bondą serijose dažniausiai pokšėjo „Dom Perignon“ ir „Taittinger“ kamščiai. „Būtent „Taittinger“ buvo mėgstamiausias Iano Flemmingo (Džeimso Bondo autoriaus) šampanas. Mes turime laišką, kuriame jis dėkoja M.Taittinger už tuziną šampano butelių“, – tvirtina Justinas Llewellynas, „Taittinger“ ambasadorius Didžiojoje Britanijoje.

„Taittinger“ šampanas „filmavosi“ ne vienoje bondiados serijoje. Deja, sėkminga šio šampano kino karjera baigėsi po filmo „Iš Rusijos su meile“, kuriame į Tatjanos Romanovos taurę buvo įpilta nuodų. „Taittinger“ namai po tokio savo produkto išniekinimo atsisakė tolesnio bendradarbiavimo su filmo kūrėjais.

Na, bet visa tai – jau istorija. Ir kaip dainuoja ABBA viename garsiame savo hite – „The winner takes it all“. Šiais metais filmas „Paguodos kvantas“ vainikuos 35-ąsias bendradarbiavimo su „Bollinger“ metines. Apie tai kalbinu šių šampano namų atstovą Christianą Denis.

– Tai nebuvo meilė iš pirmo žvilgsnio.

Kai filmo kūrėjai apsilankė „Bollinger“ šampano namuose pirmą kartą, jie tiesiai šviesiai pareiškė, kad nori pakeisti Bondo šampaną ir ieško ko nors išskirtinio, kas atitiktų nepriekaištingą Džeimso Bondo skonį ir rafinuotą asmenybę. Šiandien tai gali skambėti keistokai, bet mūsų tuometis prezidentas... na, jis nepasakė „eikite iš čia“, bet kažką panašaus. Jam šis pasiūlymas nepasirodė įdomus.

Filmo kūrėjai negalėjo suprasti kodėl. Mat ne vieni šampano namai patys ieškojo kelių pas juos. Galbūt tokia prezidento pozicija suintrigavo, ir jie pabandė antrą kartą. Tuomet mūsų prezidentą į JAV asmeniškai pasikvietė filmo prodiuseriai – Broccoli šeima.

Iki šiol pagrindinė prodiuserė yra Barbara Broccoli, Alberto Broccoli duktė. Nežinau, kiek jai šiandien metų, bet esu tikras, kad neskursta, – mirkteli pašnekovas. – Ir ši moteris tęsia tai, ką mano prezidentas sutarė su jos tėvu. Nes galiausiai jie sutarė, kad „Bollinger“ šampanas pasirodys filmuose apie Džeimsą Bondą.

Bet labiausiai šioje istorijoje man patinka faktas, kad tai buvo džentelmeniškas lygiaverčių partnerių susitarimas, sutvirtintas rankos paspaudimu. Ir iki šios dienos „Bollinger“ nemoka nė cento, kad patektų į filmą. Tai iš tiesų išskirtiniai santykiai, netgi, sakyčiau, išskirtinė draugystė, trunkanti jau 35 metus.

Trumpai įsiterpsiu į Ch.Denis pasakojimą ir priminsiu, kad „Bollinger“ debiutas su Džeimsu Bondu didžiajame ekrane įvyko 1973 metais filme „Gyvenk ir leisk mirti“. Jis buvo pastatytas pagal antrąją Iano Flemingo to paties pavadinimo knygą, prasidedančią fraze: „Slaptojo agento gyvenime egzistuoja ypatingos prabangos akimirkos“. Neabejoju, kad, be viso to, ką kiekvienas iš jūsų dabar spėjote pagalvoti, autorius turėjo omenyje ir šampaną. Šios išskirtinės prabangos – ragauti tik geriausią šampaną – karališkajam agentui pavydžiu ir aš...

1985 metų filme „Vaizdas į žmogžudystę“ pasigirsta kultinė frazė: „1975-ųjų „Bollinger“! Jūs esate tikras žinovas, ponas Bondai“.

1995 metų filme „Auksinė akis“ po 30 minučių lenktynių Pierce’o Brosnano žavinga psichologė paklausė, kaip jis atsipalaiduoja. Užuot atsakęs, Džeimsas Bondas paspaudė kažkokį slaptą mygtuką savo prašmatniame „Aston Martin“ automobilyje, ir iš slapto šaldytuvo pasirodė butelis atšaldyto „Bollinger Grand Annee 1988“ *. Ir dvi taurės. Na, o paskui? Viena tų išskirtinės prabangos akimirkų slaptojo agento gyvenime...

Filme „Kazino „Royal“ debiutavęs Danielis Craigas atsainiai viešbutyje užsisako „Bollinger Grand Annee“. „Kodėl nepaminėjo šampano metų? Toks atsainumas nebūdingas Džeimsui Bondui!“ – piktinosi šampano žinovai po filmo.

– Naujausiame filme Džeimsas Bondas bandys atsigauti po mylimos moters išdavystės, – prie pokalbio apie britų agentą grąžina Ch.Denis. – Ir mėgausis šiuo šampanu, iššaudamas 1999 metų „La Grand Annee“ butelį.

Sodrios spalvos, itin stiprių aromatinių ir skonio savybių. Vyriškas. Intelektualus. Nepamirštamas. Na, taip, skonio stygiaus Džeimsui Bondui neprikiši. Viename interviu apie kažkurį bondianos filmą Guy Bizot, garsiosios Lilly Bollinger proanūkis, pasakė taiklią pastabą: „Geras skonis visuomet yra gero skonio rankose“.

Beje, visi mano kalbinti šampano žinovai pripažįsta „Bollinger“ išskirtinumą. Pirmiausia – tai vieni iš vos trejų šampano namų, išlikusių privačiose tos pačios šeimos rankose (kiti dveji – „Louis Roederer“ ir „Paul Roger“). Antra, didžiąją dalį vynui reikalingų vynuogių „Bollinger“ surenka iš savo vynuogynų. O tai leidžia išgauti ir išlaikyti itin aukštą kokybę. Trečia, šie šampano namai unikalūs tuo, kad išlaikė daugumą tradicinių šampano gaminimo būdų. Pavyzdžiui, visi buteliai net ir fermentacijos metu yra užkemšami tradiciniais kamščiais. O vynas brandinamas tik nedidelėse ąžuolo statinaitėse.

„Mes norime sukurti skonį, kurio nerasite niekur kitur. Ąžuolo statinėse brandinamas vynas ilgainiui tampa aromatine bomba. To nepasieksi brandindamas vyną plieno talpyklose“, – su užsidegimu aiškina Christianas.

Prie visų šių savybių reikėtų pridurti, kad „Bollinger“ jau nuo seno buvo britų aukštuomenės favoritas. 1884 metais karalienė Viktorija šiam šampanui suteikė išskirtines teises – karališkąjį garantą, patvirtinantį karališkosios šeimos prielankumą. Kai kas iki šiol „Bollinger“ ironiškai vadina labiausiai britišku šampanu Šampanėje. Prie šio įvaizdžio neabejotinai prisidėjo ir galantiškasis britų slaptasis agentas.

Norėdami įamžinti gražų išskirtinės draugystės jubiliejų „Bollinger“ šampano namai specialiai filmo „Paguodos kvantas“ premjerai išleido kolekcinį, labai bondišką šampaną. Kulkos formos metalinis dėklas, slepiantis visiškai juodą „Grand Annee 1999“ butelį, yra prancūzų dizainerio Erico Berthes kūrybinių vizijų rezultatas. Metalinis butelio dėklas dedamas į dailią medinę dėžę. Viso šio grožio svoris – 22,7 kilogramo. Kaina?

Kaip pasakė J.Kabašinskas – „ypatinga“. Apie 4 tūkstančius eurų – skelbia „Bollinger“ atstovai. 5,7 tūkstančio dolerių – radau amerikiečių interneto tinklalapyje. Bet juk tokių unikalių butelių bus išleista tik 200 + 007 – iš viso 207.

Jau buvau pradėjusi šį straipsnį, todėl vienos vakarienės metu sąmoningai užvedžiau kalbą apie fenomenalų Džeimso Bondo filmų populiarumą. Be abejonės, galima rasti filosofinių, psichologinių ir rinkodarinių šio reiškinio paaiškinimų. Galima diskutuoti apie vyro vaidmenį visuomenėje, vertybes ir svajones.

„Viskas yra daug paprasčiau, – tarė vienas bičiulis. – Ianas Flemingas jau 1952 metais, rašydamas pirmąją savo knygą, įžvelgė tai, kas nekinta. Metams bėgant neįvyksta joks kvantinis judėjimas. Džeimsas Bondas renkasi nekintančias vertybes. Tai kaip kokybės konstanta: moterys, jachtos, geri automobiliai, brangūs laikrodžiai, puikus „Bollinger“ šampanas ir... jokių įsipareigojimų“. Deja...