Šviesiaplaukė ilgakasė Agnė Bilotaitė dar tik 26-erių, bet tvirtu žingsniu žengia Seimo koridoriais. Tiesa, dažnai pasiklysta. Ir Vilnius jai svetimas. Automobilyje net prireikė įstatyti navigacijos prietaisą – klaipėdietė sostinėje kol kas geriausiai žino tik Lietuvos parlamento vietą.
Bet ji atkakli ir turi aiškų savo veiklos planą. Tik ar kruopščiai surikiuoti gyvenimo tikslai nesuduš atsitrenkę į darbą? Juk vieno jų jau teko atsisakyti – stojusi į kovą dėl parlamentaro mandato ji nukėlė savo vestuves.
Su Agne susitinkame prie Seimo. Klasikinis juodas paltas, sujuostas odiniu diržu, klasikinis juodas kostiumėlis, palaidi, tačiau tvarkingai atrodantys plaukai. Merginos išvaizdai priekaištų surasti sunku. Matyti, kad stengiasi savo jaunatviškumą įsprausti į subtilios elegancijos rėmus.
Ji – ramaus būdo. Bet akys spindi tikėjimu, kad gali pakeisti pasaulį. „Noriu būti geriausia, – sako Agnė ir prisipažįsta esanti idealistė. – Bet tikslo reikia siekti sistemingai, dirbti atkakliai, o idealizmas tik suteikia jėgos, pastumia į priekį“.
Vilniuje, patikina ji, greitai apsiprasianti. Sako, nėra išranki – gali gyventi bet kuriame pasaulio krašte. O kol kas gyvena Seimo bendrabutyje. Galėjo rinktis butą Pašilaičių rajone, bet išsigando transporto grūsčių. Vis dėlto lengvai prisitaikančiai merginai šio to sostinėje trūks. Meilės. Ją paliko Klaipėdoje.
Liūdna jai dėl to ar ne – taip ir lieka neaišku, nes Agnė porina: „Jeigu yra geri santykiai, pasitikėjimas, pagarba, kaip gali žmogų varžyti ir priversti jį blogai jaustis dėl to, kad jis siekia savo tikslų? Tam ir yra du žmonės, kad vienas šalia kito atsiskleistų, tobulėtų ir eitų į priekį“.
– Kartu esate jau penkerius metus. Kodėl tu, konservatorė ir krikščionė demokratė, nerodai pavyzdžio ir nekuri šeimos?
– Aš esu už šeimą ir ją kurti ketinu. Noriu turėti namus ir du vaikus. Mes ir planavome susituokti, tačiau rinkimų kampanija sujaukė planus. Noriu gražios šventės. Nors ji ir būtų nepompastiška, nedidelė, jai vis tiek reikia skirti laiko. Todėl teko rinktis.
– Vadinasi, santuoką iškeitei į mandatą?
– Tiesiog nusprendėme palaukti. Planavome vestuves rudenį, bet jos bus pavasarį. Kai tiek ilgai būta kartu, pusmetis nieko nepakeis.
– Kaip įsivaizduoji save po kelerių metų?
– Viskas priklauso nuo antrosios pusės. Jei ji palaikys ir padės net ir buityje, viskas bus suderinama. Todėl labai svarbu tokią pusę rasti.
– Tavoji tokia?
– Taip.
– Susidaro įspūdis, kad tu siektum karjeros, o tėvystės atostogų eitų tavo draugas?
– Apie tai dar nesvarstėme. Tačiau motina turi būti su vaiku.
Agnė pasakoja, koks jos draugas supratingas: „Jis visada mane rėmė. Kol nebuvau Seimo narė, labai daug laiko skyriau visuomeninei veiklai. Dirbau iš idėjos, ne dėl materialinės naudos. Ir net tuomet jis mane palaikydavo. Palaikė ir kai sugalvojau kandidatuoti. Jei nebūčiau jautusi antrosios pusės ar šeimos palaikymo, būtų labai sunku. O dabar man visi padėjo. Pavyzdžiui, mano rinkimų kampanijoje dalyvavo visi artimieji. Kartu darėme viską – nuo lankstinukų nešiojimo iki akcijų prie prekybos centrų“.
Politikos virusu ji draugo neužkrėtė. Sako, geriausia, kai žmonės dirba skirtingus darbus: „Koks gerumas, jei po darbo asmeninis gyvenimas panašus į darbą“. Tačiau darbe apstu kitų vyrų – daugiau nei šimtas. Kaip Agnė jaučiasi tokioje vyriškoje draugijoje? Jokių keblumų. Sako, dalykiški santykiai, ir tiek.
Tačiau merginą jaudina tai, jog Seime tiek nedaug moterų. „Gyvenime visur reikia pusiausvyros“, – įsitikinusi ji. Ir pažeria krūvą argumentų: moterys jautresnės, labiau linkusios į susitarimą, mažiau – į korupcinius ryšius. A.Bilotaitė sako norinti būti pavyzdys ir paskatinti moteris rinktis politikės kelią. „Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad moterims – ne vieta politikoje. Mes pačios netikime savimi. Netikime, kad esame gabios, protingos, šaunios ir galime dirbti Seime, Vyriausybėje ar savivaldybėje“, – dėsto Agnė. Bet, pasiekus tikslą, svarbu nepamiršti savo moteriškumo ir nesusilyginti su vyrais. „Moteris turi išlikti moterimi“, – pabrėžia ji. Savo moteriškumą vyriškoje parlamento aplinkoje ji patikino išsaugosianti. Agnė – ne tik moteris. Ji – graži moteris.
– Kaip manai, kiek balsų rinkimuose tau pridėjo grožis?
– Partijoje diskutavome apie tai. Vyrui būti simpatiškam yra didelis pliusas. Kaip parodė ne vienas pavyzdys, žmonės renkasi tokį politiką. O ar moteris politikė turi būti graži, čia jau keblesnis klausimas. Viena vertus, žmogų sutinka pagal išvaizdą – palydi pagal protą. Tuomet grožis netrukdo. Tačiau graži moteris kitoms gali sukelti priešiškumą. Kad ir kaip ten būtų, aišku viena – politikoje neturi būti seksualumo ar vulgarumo. Grožis turi būti santūrus. Tai ne ta sritis, kur atsiskleidžiama per grožį.
– Tradicinis teiginys: grožis ir protas yra nesuderinami dalykai. Pabandyk mane įtikinti, kad taip nėra.
– Visa senovės graikų filosofija buvo paremta teiginiu, kad gražiame kūne – graži siela. Kai tie dalykai dera, pasiekiama tobulumo. Tai nėra mitas.
– Tu – šviesiaplaukė. Ar teko išgirsti klausimą, ko ta blondinė eina į Seimą?
– Kampanijos pradžioje tokių replikų tikėjausi, tačiau bent tiesiai į akis niekas nepasakė. Gal nesu tipiško „blondiniško“ įvaizdžio moteris.
– Kaip rūpiniesi savimi? Ar daug tam skiri laiko?
– Moteris turi rūpintis savimi. Tiesiog privalo. Skiriu tam laiko, bet minimaliai. Gal norėtųsi ir daugiau, bet mano gyvenimas labai intensyvus. Kruopštus ir daug laiko užimantis grožio puoselėjimas
– tam tikras gyvenimo būdas. Aš pasirinkau kitokį.
– Ar vaikščiojimui po parduotuves randi laiko?
– Politikas visada turi būti pasitempęs, todėl drabužiai jam itin svarbus dalykas. Reikia ir man į parduotuves nueiti.
– Reikia? Vadinasi, ne iš malonumo eini?
– Tikrai ne iš malonumo ten einu.
– Ar daug kostiumėlių teko pirkti, kai tapai Seimo nare?
– Problemų neturėjau, nes ir prieš tai dirbau politinį darbą. Nuo tada, kai tapau Tėvynės sąjungos Vakarų regiono vadybininke, mano kasdiene apranga tapo dalykinis kostiumėlis. Turiu jų sukaupusi nemažai – nereikės sukti galvos, ką apsirengti. Politikė ar vadovė visada turi būti pasitempusi ir laikytis etiketo. Negalima jo nepaisyti. Tačiau ir su dalykinio stiliaus apranga turi išlikti savimi, turi būti matomas tavo individualumas, bet labai subtilus.
– O kuo vilki laisvalaikiu?
– Nesu sportinio stiliaus gerbėja. Man patinka moteriški, elegantiški, subtilūs rūbai. Nors po darbo dažnai įšoku ir į džinsus.
Agnė įsitikinusi, kad plaukai – moters karūna, todėl jos – ilgi, labai prižiūrėti. Nors, baigdama mokyklą, turėjo ir trumpą, karė kirpimo šukuoseną.
Šiandien ji ne tik Seimo narė, bet dar ir studentė. Baigusi politikos mokslus Klaipėdoje, dabar siekia teisės ir valdymo magistro laipsnio Vilniaus Mykolo Romerio universitete. „Jeigu viskas ramu, nėra veiklos, imu manyti, kad kažkas negerai. Jei turi noro ir moki planuoti, viską gali suspėti, nes mažiau laiko skiri nereikšmingiems dalykams“, – paklausta, kaip viską suspės, atsako A.Bilotaitė.
– Ar nebijai, kad nespėsi pasidžiaugti savo jaunomis dienomis?
– Kas yra gyvenimo džiaugsmas? Tai pasitenkinimas iš darbo, asmeninio gyvenimo ir kitų dalykų. Dėl to, kad daug laiko skiriu darbui ir prarandu dalį laisvalaikio, nejaučiu nuoskaudos.
– O laisvalaikio turi? Kaip jį leidi?
– Esu ramaus būdo, ramaus poilsio šalininkė. Man patinka paskaityti knygą arba pažiūrėti gerą filmą, nuvažiuoti į gamtą ar baseiną. Klubai ir vakarėliai – praėjęs etapas. Savo laiką dabar jau kitaip vertinu – renkuosi naudingesnį laisvalaikį.
– Ko reikia, kad būtum visiškai laiminga?
– Gyvenimas banguoja. Būna laikas, kai galvoji: Dieve, kaip man blogai. Bet būna ir taip, kad net sunku patikėti tuo, kaip sekasi. Šiuo metu esu laiminga, tad nereikia pykdyti Dievo ir norėti dar daugiau.