Dar anksčiau tai suvokė ir sovietų diktatorius Josifas Stalinas – jis pyko: „Kad ir kiek žmogų auklėtum, jis vis tiek nori gyventi gerai“.
Sovietų Sąjunga neturėjo jokių galimybių išlikti. Jau vien dėl tos priežasties, jog visi jos vadovai vilkėjo drabužius, pasiūtus iš svetur atvežtų (kaip tada buvo sakoma – importinių) medžiagų.
Nuo Lenino dar emigracijoje siūtų kostiumų (vieną jų miręs vadas netgi vilki savo mauzoliejuje) iki J.Stalino uniformų iš vokiškų, o karo metais – iš amerikietiškų audinių. Nikitos Chruščiovo kostiumams medžiagos parūpindavo italų komunistai.
Leonidas Brežnevas gyvenimo pabaigoje vilkėjo 56 dydžio kostiumus iš suomiškų audinių. Prieš keletą metų miręs jo asmeninis stilistas Aleksandras Igmandas atsiminimuose rašė, kad šis „gensekas“ mūvėjo netgi užsienietiškas kelnaites. Drabužius tautos išrinktiesiems siūdavo uždarose Centro komiteto siuvyklose įslaptinti siuvėjai.
Ne, negalėjo gyvuoti tokia šalis, kurioje vadovai vilki kitokios kokybės rūbus nei vergai. Nes pastarąjį šimtą metų klestinčių demokratinių šalių vadovai vilkėjo ir tebevilki tik tai, kas yra lengvai prieinama ir jų tautiečiams.
O šiandien, jei užsimanytumėte atrodyti kaip žmogus, turintis lagaminėlį su raudonu mygtuku, ar aristokratijos atstovas, tai jau nebėra sunku – tereikia ryžto. Ir šiek tiek pinigų.
Velso princas Charlesas šiais metais žurnalo „Esquire“ skaitytojų apklausoje buvo pavadintas geriausiai besirengiančiu džentelmenu. Sakote, bepigu tokiam būti, kai pačiam niekuo nereikia rūpintis. Galbūt. Tačiau neįmanoma paneigti to, kad Anglijos sosto įpėdinis yra išties vienas elegantiškiausių vyrų pasaulyje.
Žinoma, princas Charlesas yra seno, tradicinio sukirpimo džentelmenas, apie kurį sakoma: „Tai toks džentelmenas, kuris, pakvietęs vakare damą užeiti į jo namus pažiūrėti graviūrų, jai ir rodo graviūras“.
Nors princas dažniausiai vilki dvieilius kostiumus, kurie, laisvamanių tvirtinimu, yra pasenęs ir nebežavingas apdaras, nereikia užmiršti, kokia oficiali yra jo dienotvarkė. Lankydamasis svečiose šalyse, dalyvaudamas labdaros vakaruose ir operų premjerose jis tiesiog negali mūvėti džinsų ir avėti sportinių batelių – nes kuo tada liktų šiame pasaulyje tikėti?
Princas Charlesas priklauso tik kostiumui ir tik vilkėdamas kostiumą jis išlieka savimi. Ir jis tai supranta.
Sakoma, kad jo rūmuose viena menė yra įrengta kaip tikra siuvėjo ateljė – ten jam matuojami kostiumai ir kita apranga. Ir nors jis turi keliasdešimt liokajų, padedančių apsirengti, visada demonstruoja tikrą individualumą. Žinoma, jo kostiumus lygina ir valo kažkas kitas, tačiau tai, kaip princas juos vilki, yra puikus pavyzdys kiekvienam vyrui. Galbūt dvieiliai kostiumai jį išties sendina, bet pasiūti jie nepriekaištingai.
Tačiau tai – joks stebuklas. Princo siuvėjai gali dirbti ir jums! Pavyzdžiui, marškiniai. Princas juos perka tik iš „Turnbull and Asser“ (www.turnbullandasser.com), bene geriausiai pasaulyje žinomos marškinių ir kaklaraiščių kompanijos, pasižyminčios idealiais siuvimo standartais ir ypač gera kokybe. Šios kompanijos marškinius vilkėjo britų premjeras Winstonas Churchillis ir rašytojas Ianas Flemingas, prezidentai Ronaldas Reaganas ir George’as W.Bushas. O princesė Diana juos siuntė savo meilužiui Jamesui Hewittui, kariaujančiam Irake.
„Turnbull and Asser“ rengė ir Džeimsą Bondą. Jau pirmajame filme Seanas Conneris vilkėjo šios kompanijos marškinius su specialiai agentui 007 sukurtais ypatingais rankogaliais, kurie nuo tol taip ir vadinami – „Bond Cuff“. Tai prancūziško stiliaus dvigubi atlenkiami rankogaliai, susegami ne sąsaga, bet dviem sagutėmis. Tokie rankogaliai matyti ir ant Danielio Craigo marškinių, kai šis lošia pokerį filme „Kazino „Royale“.
„Turnbull and Asser“ dar 1885 metais Londone įkūrė du trikotažo pirkliai Reganas Turnbullas ir Ernestas Asseras. Iš pradžių tai buvo tiesiog paprasta siuvykla, tačiau verslas suklestėjo, kai aplink šios kompanijos būstinę pradėta steigti džentelmenų klubus. Siuvykla greitai išgarsėjo kaip geros kokybės marškinių gamintoja (tai dar kartą įrodo, kad svarbiausia – gera vieta).
Kompanija siuvo marškinius ir visiems XX amžiaus Didžiosios Britanijos princams, dėl to jau daugiau kaip šimtą metų kompanijos etiketėse puikuojasi karališkasis kokybės garantas, ženklas „By Appointment to HRH The Prince of Wales“, nurodantis, kad jo turėtojas oficialiai teikia paslaugas sosto įpėdiniui. Dabartinis princas Charlesas įgijo teisę teikti tokį ženklą vos vedęs Dianą, ir būtent „Turnbull and Asser“ buvo ta kompanija, kuriai jį suteikė pirmiausia.
Pats Charlesas pirko ir dėvėjo kompanijos marškinius nuo pat ankstyvos jaunystės, ir kompanija jo dar niekada nenuvylė. Kurgi ne – princas iškart perka bent porą dešimčių marškinių (per dieną princas keičia marškinius mažiausiai tris kartus), kurių vieneri kainuoja apie 150 svarų sterlingų. Tačiau mokėti yra už ką.
„Turbull and Asser“ siuva marškinius ir kaklaraiščius tik Anglijoje ir tik iš angliškų medžiagų, todėl vilkėti „Turnbull and Asser“ yra gana patriotiška, nors šiuo metu kompanija priklauso Ali al-Fayedui, jaunesniajam „Harrod’s“ savininko Mohammedo al-Fayedo broliui, įsigijusiam „Turnbull and Asser“ dar 1986 metais.
Beje, būtent dėl „Turnbull and Asser“ prieš kelerius metus princas Charlesas šokiravo Londono siuvėjų bendriją, atsisakęs tradicinio kostiumų gamintojo „Anderson & Sheppard“ (www.anderson-sheppard.co.uk), kurio paslaugomis naudojosi ištisus dvidešimt metų.
Kodėl šokiravo? Mat džentelmenų siuvėjams buvo sunku suvokti, kaip princas nuo tradicinių monarchų vilkimų individualiai siuvamų vienetinių kostiumų („bespoke“ – angl.) staiga perėjo prie „tinkamų vilkėti“ („ready-to-wear“ – angl.) ir kainuojančių perpus pigiau.
Kritikai netruko apkaltinti princą, kad jis pigiau ėmė ir atrodyti. Na, ir kas, kad tuos „tinkamus vilkėti“ kostiumus jam siuvo ta pati „Turnbull and Asser“? Pasak žinovų, santykiai tarp džentelmeno ir siuvėjo yra tokie pat, kaip tarp moters ir jos kirpėjo. „Pritaikyti drabužį vyro kūnui yra viena, o pabrėžti jo charakterį ir stilių – tai tikras iššūkis, kurio joks paprastas kostiumas niekada negalės atlaikyti“, – teigė „Anderson & Sheppard“ siuvėjas Thomas Mahonas, siuvęs princui kostiumus trejus metus.
Individualus kostiumas yra pasiuvamas po vidutiniškai 20 matavimų, o gatavas yra beveik iškart vilkimas. Žinoma, krizės laikais tai gali būti pateisinama – „Anderson & Sheppard“ princui siūti kostiumai kainavo 4 tūkstančius svarų sterlingų (sakoma, kad toks kostiumas laiko 65 metus), o „Turnbull and Asser“ – nuo 1400 iki 2500 svarų sterlingų. Tačiau kokios krizės princui?
Daugelis siuvėjų dėl tokio Charleso sprendimo kaltino jo naująją žmoną, Kornvalio kunigaikštienę Camillą. Kiti – viešųjų ryšių specialistus, patarusius princui atrodyti demokratiškiau. Vis dėlto tai buvo trumpalaikė akcija, ir neseniai princas vėl sugrįžo pas „Anderson & Sheppard“, grąžindamas jiems ir karališkąjį ženklą. Nes kaip kitaip?
„Anderson & Sheppard“ – garbinga Londono kompanija, veikianti jau nuo 1906 metų ir siuvusi drabužius tokioms įžymybėms kaip Gary Cooperis, Marlene Dietrich, Laurence’as Olivier, Ralphas Fiennesas ar Manolo Blahnikas. Būtent šios kompanijos siuvėjas Frederickas Scholte prieš šimtą metų sukūrė ypatingą švarko kirpimo būdą, pavadintą Londono kirpimu, ir taikomą siuvant kiekvieną brangų kostiumą (jo esmė – galimybė išlaikyti apykaklę prigludusią prie kaklo net ir kilnojant rankas).
Taip pat nereikia užmiršti, kad princas Charlesas yra bent 36 įvairiausių karinių formuočių bei pulkų vadas, dėl to nemažai laiko praleidžia vilkėdamas karinę uniformą. Netgi savo vestuvių su Diana dieną jis vilkėjo karinio jūrų laivyno mundurą, kurį jam siuvo garsi Sevil Rou gatvės kompanija „Gieves & Hawkes“ (www.gievesandhawkes.com).
Tačiau ir čia neapsieita be pokyčių. Nuo 1990 metų princo uniformų siuvėjai yra kita Londono kompanija „Welsh & Jefferies“ (www.welshandjefferies.com), teikianti paslaugas ir princams Williamui bei Harry. Batus princui siuva garsieji batsiuviai „John Lobb“ (www.johnlobb.com).
Kitoje Atlanto pusėje naujasis galingiausios pasaulio valstybės prezidentas Barackas Obama, kaip ir dera amerikiečiui, atrodo paprasčiau, tačiau ne mažiau elegantiškai. Rinkimų kampanijos metu jis dažniausiai vilkėjo „Giorgio Armani“ kostiumus, o tapęs prezidentu ėmė dėvėti tik amerikietiškus drabužius – tai patriotiškiau (kaip ir vairuoti amerikietišką automobilį ar segėti JAV vėliavėlės ženkliuką švarko atlape).
Inauguracijos dieną Barackas Obama vilkėjo paprastą kompanijos „Hart Schaffner Marx“ (www.hartschaffnermarx.com) kostiumą, kainuojantį vos 1200 dolerių, ir avėjo kiekvienoje geresnėje batų parduotuvėje randamos „Cole Haan“ firmos (www.colehaan.com) batus.
Tame, tiesa, esama šiokios tokios potekstės.
B.Obama visada pabrėždavo savo „artumą liaudžiai“, o „Hart Schaffner Marx“ visada buvo žinoma kaip kompanija, labai socialistinė savo prigimtimi. Trijų brolių žydų įkurta 1887 metais, jau XX amžiaus pradžioje sudarinėjo kolektyvines darbo sutartis su savo darbininkais – tada tai dar buvo retenybė. Netgi išeivis iš Lietuvos Sidney Hillmanas, tais laikais vadovavęs Amerikos tekstilės darbininkų profsąjungai ir ne sykį kalėjęs už nenuilstamą kovą dėl darbininkų teisių, minėdavo „Hart Schaffner Marx“ kaip kapitalistų ir proletariato santarvės pavyzdį.
Likimo ironija: praėjus vos trims dienoms po B.Obamos inauguracijos, pirminė „Hart Schaffner Marx“ kompanija „Hartmarx Corp.“ paskelbė bankrutuojanti ir paprašė JAV vyriausybės paramos. Kompanijos negelbėja net naujoji „Hart Schaffner Marx“ kolekcija „The Capitol Collection“, kurioje yra kostiumas už 695 dolerius ir smokingas už 895 dolerius – tiksli kopija tų apdarų, kuriuos B.Obama vilkėjo per savo inauguraciją.
Tiesa, net ir „liaudies draugas“ B.Obama vis dėlto neišdrįso visiškai atsisakyti tradicinio JAV prezidentų aprangos kodo, todėl inauguracijos dieną dėvėjo ir kompanijos „Brooks Brothers“ (www.brooksbrothers.com) kašmyro paltą, pirštines ir raudoną šaliką.
Nes būtent „Brooks Brothers“ yra seniausia ir garbingiausia JAV drabužių kompanija, įkurta dar 1818 metais. Ji rengė ištisas amerikiečių šeimas, paprastas ir labai garsias, politikos lyderius, Holivudo legendas, karo ir sporto herojus. „Brooks Brothers“ klientais buvo milijonieriai Rockefelleriai, Vanderbiltai ir Morganai. Šioje kompanijoje savo karjerą pradėjo ir pats Ralphas Laurenas, dirbęs vienos parduotuvės pardavėju.
„Brooks Brothers“ kompanijai priklauso daug ir šiandien naudojamų vyrų aprangos išradimų. 1845 metais ji sukūrė pirmąją pasaulyje gatavo kostiumo koncepciją. Priežastys tam buvo išimtinai amerikietiškos: naujai iškepti turtuoliai, grįžtantys iš aukso karštligės apimtų Laukinių Vakarų į rytinę pakrantę, nebuvo nusiteikę laukti ilgose eilėse pas madingus siuvėjus. Bet norėjo iškart atrodyti prabangiai. Taip būtent jiems ir buvo sukurti gatavi kostiumai.
„Brooks Brothers“ XIX amžiaus pabaigoje sukūrė ir maišo formos švarką – vienaeilį tiesaus silueto rūbą, kuris turėjo vieną išskirtinę savybę – tiko bet kokio sudėjimo vyriškiui. 1896 metais išpopuliarino marškinius su prisegamais apykaklės kampučiais. Ir nors pati detalė buvo nusižiūrėta nuo anglų polo žaidėjų, visuotinį pripažinimą įgijo būtent Amerikoje. O 1920 metais sukūrė amerikietiškųjų dryžuotų kaklaraiščių raštą, nukopijuotą nuo anglų pulkų kaklaraiščių (tik amerikietiškojo varianto rašto dryžiai leidosi į kitą pusę).
Aukščiausių JAV pareigūnų sluoksniuose madą vilkėti „Brooks Brothers“ įdiegė prezidentas Abrahamas Lincolnas, savo antrosios kadencijos metu rengęsis tik šios kompanijos siūtais drabužiais. Jis ir buvo nušautas vilkintis „Brooks Brothers“ kostiumą bei apsiaustą. O po jo žūties įsivyravo keistas supratimas, kad juodas kostiumas yra tinkamas tik tarnams ir numirėliams. Turbūt todėl „Brooks Brothers“ nustojo siuvusi juodus kostiumus ir grąžino juos į gamybos linijas tik 1998 metais.
„Brooks Brothers“ siūtus rūbus vilkėjo ir daugelis kitų JAV prezidentų: Ulysses S.Grantas, Woodrow Wilsonas ir Theodore’as Rooseveltas, Herbertas Hooveris, Richardas Nixonas, Geraldas Fordas, Ronaldas Reaganas, Billas Clintonas ir George’as W.Bushas.
Johnas F.Kennedy išpopuliarino dviejų sagų „Brooks Brothers“ švarką, kurį vilkėjo per savo inauguraciją. Franklinas D.Rooseveltas dėvėjo daugelyje karo laikų nuotraukose matomą „Brooks Brothers“ apsiaustą, sukurtą JAV laivyno karininkams.
Nedidelė išimtis – George’as Bushas vyresnysis. Jo mėgstamiausi drabužiai buvo pagaminti mažai už Naujosios Anglijos ribų žinomoje kompanijoje „J.Press“ (www.jpressonline.com), nuo 1902 metų kuriančioje vadinamosios Gebenės lygos stiliaus aprangą, atpažįstamą pagal mėlynus švarkus auksinėmis sagomis ir dryžuotus kaklaraiščius. Šios firmos drabužius prezidentas pamėgo dar nuo studijų Yale’o universitete laikų. Jo pavyzdžiu buvo pasekęs ir Billas Clintonas, dažnai vilkėjęs „J.Press“ kostiumus.