Tai – dizainerio Giedriaus Šarkausko duktė Rūta Šarkauskaitė (20 m.). Ji savo dvyliktos klasės rūpesčių kupiną kasdienybę praskaidrino mada – tapo tėčio naujos kolekcijos veidu.
Dizaineris prisipažino, kad fotosesijos metu net užmiršdavo, jog modelis – jo duktė, nes ši labai gerai atlikdavo sumanytą vaidmenį. Ir tik paskui pagaudavo save besižavintį: „O, juk tai mano duktė“. Jis jaučiasi šiek tiek nustebęs, kad duktė turi modelio savybių. Bet dažniausiai juk taip ir būna – nepastebi to, kas yra šalia.
Modelio duonos Rūta šiek tiek ragavo ir anksčiau – „Mados infekcijoje“. Mergina prisipažįsta, kad prieš pasirodymą ant podiumo iš baimės vos nenualpo. Nors turėjo jaustis gana užtikrintai – juk jau kartą demonstravo tėčio kurtus drabužius Rygos mados savaitės metu. Ir ją net filmavo „World Fashion“ televizija!
„Taip, bet ten manęs niekas nepažįsta!“ – paaiškino savo drąsą Rūta.
Ir Rygoje, ir Vilniuje ji modeliu tapo netyčia – demonstruoti rūbų ir jų matuotis laiku neatvyko profesionali manekenė. „O Rūta nuo mažens tėčiui po ranka“, – paaiškino G.Šarkausko salonui „Lino kopos“ Vilniuje vadovaujanti jo sesuo Aušra Kartanienė.
Būtent ji ir padeda man pasikalbėti su Giedriumi. Tik šiek tiek laiko – ir, atrodo, su žymiuoju dizaineriu pavyktų bendrauti be niekieno pagalbos. Kalba akys, rankos, širdis... Žinutes mobiliuoju telefonu jis rašo, o štai elektroninio pašto nekenčia. Net nuotraukų kompiuteryje negali žiūrėti – prašo, kad sesuo jas išspausdintų ant popieriaus.
Kaip gali pažinti žmogų, bendraudamas elektroniniu paštu – toks klausimas iškildavo ir man. Bet Rūta, nors atsakinėja į klausimus lakoniškai, sugeba ir neakivaizdžiai perduoti džiugesį, šilumą, delikačiai leidžia suprasti, kokios temos ji liesti nenorėtų. „Au, Daiva!“ – sveikinasi ji vėlyvą vakarą prisėdusi prie kompiuterio.
Ji teigia seniai susitaikiusi su tuo, kokiame pasaulyje gyvena, – dar vaikystėje, kai suvokė, kad negali girdėti, kaip čiulba paukščiai. Muziką ji girdi kitaip nei mes – gaudo jos vibruojančias bangas. Bet tai netrukdo Rūtai šėlti naktiniuose klubuose.
Ar ji įsimylėjusi? „Turiu draugą. Nemėgstu pasakoti apie tokius dalykus. Nesu atvira“, – atsako Rūta. Ji nebijo klaidų gyvenime, nes įsitikinusi, kad jos padeda tobulėti.
Būti džiaugsmingai padeda viena gera savybė: kai aplanko problemos – neimti į jų galvą.
Be mylimų ir artimų žmonių draugiją merginai sudaro katinas Murkis ir šuo Rotas.
Kai turi laiko, ruošia itališkas salotas, makaronus, kepa omletą. Savo kambarį įsirengė senovišku stiliumi, nes labai mėgsta sendaikčius.
Su tėčiu juodu geriausi draugai, o priekaištų sulaukia tik dėl vieno – potraukio valgyti saldumynus ir bandeles. „Labai mėgstu“, – prisipažįsta Rūta.
Anksčiau ji, kaip ir tėtis, sportavo – plaukiojo, bėgiojo. Pastaraisiais metais lanko dailės mokyklą ir Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centro teatrą „Mimika“. Aktoriniai įgūdžiai jai padėjo laisvai jaustis prieš kamerą pozuojant su tėčio drabužiais.
Pagrindinius vaidmenis gaunanti mergina su teatru jau apvažinėjo daugelį Europos miestų. Giedrius spėja, kad kažin, ar baigusi vidurinę mokyklą, ji liks Lietuvoje – Rūtą vaidinti atkakliai kviečia prancūzai.
„Visai ne, neplanuoju išvykti iš Lietuvos“, – prieštarauja jam Rūta.
O gal ji seks tėvo pėdomis? Giedrius moko dukrą kirpti, konstruoti, siūti. Bet tik tiek – daugiau niekaip nesiekia paveikti jos tolesnio pasirinkimo. „Tegul gyvena savo gyvenimą“, – sako G.Šarkauskas. Nors Rūta vis dėlto ketina studijuoti aprangos dizainą.
Tėčio ir dukters ryšys – labai stiprus, juolab kad jie dviese ir gyvena, kai mama Irma prieš keletą metų emigravo į kitą šalį. Giedrius prisimena, kad Rūta nuo mažens mėgo rengtis ne bet kaip, o įdomiai. Kai yra kviečiama į gimtadienį ar kitokią šventę, ji su dideliu malonumu sugalvoja sau naują įvaizdį. Kai kada ne tik sau, bet ir visam draugų būriui.
Ji mėgsta fotografuotis. Neseniai išjudino Giedrių per jo gimtadienį – tiesiog ištempė į miestą pasifotografuoti. „Ji man neleidžia senti!“ – juokiasi Giedrius, pastaruoju metu vaikštantis su įspūdinga pankiška skiautere. Dėl jos dukra tėtį ypač gyrė.
„Tėtis išmokė mane pajusti stilių, – sako Rūta. – Mus sieja nepaprasti santykiai. Tėtis labai šiuolaikiškas, supranta dabartį ir gali man duoti puikių patarimų. Mudu su juo keliaujame – taip išmokau pažinti ir pajusti pasaulį kitaip“.
Giedrius juokiasi prisiminęs, kad kai kada juodu su dukra aplinkiniai palaiko pora. „Mes esame draugai! Man gera su dukra kartu keliauti, noriu, kad ji kuo labiau plėstų savo akiratį“, – džiaugiasi Giedrius.
Įspūdingiausia Rūtai – kelionė į Japoniją. Stebėjosi, kad japonai turi mažai gestų perteikti kalbą. „Tik svarbiausiems žodžiams: aš, myliu, prašom, ačiū, kava, labas“, – vardija mergina, kurios žodyne yra visas pasaulis su spalvomis, garsais ir jausmais.