Tai trečioji vieta Lietuvoje, kur įsikūrė vilniečių verslininkų Tado Augustausko ir Modesto Vitkausko sumanytas gurmanų rojus. Ji pati didžiausia, nes ant pat Danės kranto sename vokiškos architektūros statinyje po vienu stogu – ir krautuvėlė, ir kavinė, ir vyninė, ir restoranas. Ko gero, kažkada prekes gabenę vokiečių pirkliai tik pasvajoti galėjo, kad sandėlis kada nors virs gerą skonį lėkštėje, taurėje ir gyvenime puoselėjančia vieta.
Ar joje dvelkia Viduržemio jūros regiono dvasia, kai ne tik apsipirkti, bet ir paplepėti gali užsukęs į bet kurį miestuko gastronomą, kai viskas pagaminta su meile ir didele atida?
Pirmiausia „Gourmet“ šeimininkų užmojams padeda jau pati Danė, lėtai pro šalį plukdydama savo vilnis. Paskui – gėlių žiedais apsipylęs raudonų plytų istorinis pastatas.
Įžengus vidun maloniai girgžteli grindys. Kad ir naujos, bet, regis, iš sienų sugėrusios sudėtingos Klaipėdos krašto istorijos aidus. Tad visai nenuostabu gerokai po vidurnakčio išgirsti draugiškas lietuvio ir vokiečio dalybas. „Atiduodu tau Memelį“, – dosniai mosteli ranka lietuvis. „Danke schön, bičiuli. Turėkis – man patinki“, – atsako svečias. Gal draugystei įtakos turėjo menkutė gudrybė: čia pilstomas ne tik „Švyturio“, bet ir vokiškas tradicinis baltas alus „Erdinger-Weissbier“?..
O rytas čia prasidėjo nuo svaigaus bijūnų kvapo. Aurelija, padavėja, išskynė tetos darželį, primerkė pilną pintinę prie prekystalio. Tik tos karštos bandelės sugebėjo jų kvapą nurungti.
„Safas“, – prisistato padavėjas, barmenas ir visų „Gourmet“ reikalų žinovas Artūras Safonovas. Bent jau klaipėdiečiai ir miesto svečiai, mėgę linksmintis ten, kur dirbo šis žmogus, dažnai net vardo jo nežino, tik pravardę. „Net nemėgstantys paprikų gardžiuojasi šiomis – ispanų kompanijos „Simes“ ant grotelių keptomis ir aliejuje marinuotomis“, – veda Safas prie pagardų lentynos. Rodo sūrį ir kalba apie italą, gaminantį geriausią gorgoncolą šalyje, prašo atkreipti dėmesį į portugališko vyno etiketę, paties savininko sukurtą. Lyg vaikas džiaugiasi medvilniniais „Kusmi Tea“ arbatos pakeliais, rodo armanjake mirkytų vyšnių indelį ir pjauna ką tik su jomis iškeptą pyragą. Su šypsena pritaria italams, kurie rankomis formuotus, keptus ir džiovintus baltos duonos lakštus pavadino uošvės liežuviais. Negali atsistebėti, kaip ispanai taip sugeba išdoroti miniatiūrinius ančiuvius ir sudėlioti į dėžutes. Štai dėl to jo draugai renkasi tokį gardųjį sūrymą, o ne apdorotą fabrike. Su tokiais ančiuviais ta nuostabių bandelių kepėja kepa pyragą, pridėjusi dar ir mėlynųjų svogūnų. Na, ne tokių saldžių kaip Italijos pietuose, Kalabrijos regione, bet pyrago skonis dėl to nenukenčia.
Smagu tai, kad bet ką išsirinkęs iš keliasdešimties raugintų, marinuotų, džiovintų, sūdytų, mirkytų gardumynų gali čia pat ir ragauti. Nesinori studijuoti asortimento – po ranka valgiaraštis. Užsisakęs mocarelos ir pomidorų salotų, gausi tikro buivolių pieno sūrio. Kitoms salotoms naudojama pati skaniausia tunų dalis – papilvė, itališkai vadinama „ventresca“.
Beje, keptu tunu kol kas „Gourmet“ didžiuojasi labiausiai. Sako, valgo net tie, kurie nemėgsta šios žuvies. Vilioja ir prie jos patiekiami kepti milžiniški pomidorai, gardžiai kvepiantys bazilikais, citrinomis ir pipiriukais...
Viskas puiku, bet kur šviežios žuvys ir jūrų gėrybės, be kurių neįsivaizduojamas net pats menkiausias šiltųjų kraštų pajūrio restoranėlis?! „Gourmet“ direktorė Vilija Sambold nė neketina meluoti, kad šviežiomis žuvimis lepina kasdien. Įsibėgėja Klaipėdoje žuvų turgus, keli biurokratiniai žingsniai – ir Vilija turės šviežių žuvelių. Gal ne kasdien – juk negali nuspėti, kaip Jonui ar Petrui seksis žvejyba.
Na, austrių čia netrūksta – jau iš Vilniaus garsas atėjo, kokios skanios ir smagios penktadienio popietės, kai pardavėjai vos spėja suktis. Abiejose „Gourmet“ krautuvėlėse Vilniuje šviežių austrių yra kiekvieną penktadienį jau pusantrų metų.
Ir kam viso to gėrio reikia, kai vasaros veikla vyksta ne ant Danės kranto, o ant pajūrio smėlio? Na, yra nemėgstančių ilgai vartytis ant karšto smėlio. Be to, nereikia pamiršti pagrindinio skirtumo tarp „Gourmet“ Lietuvoje ir panašios vietelės prie Viduržemio jūros – orai pas mus dažniausiai būna prasti. O atostogų juk norisi! Ką gi, gardus laisvalaikis, kai debesuota, ir paplūdimio malonumai, kai saulėta, – ne tokia jau bloga perspektyva...
„Gourmet“ krautuvėlė su savo delikatesais lydi netgi nemėgstančius sėdėti vienoje vietoje. Muzikuojančiame kelte, išplaukiančiame šeštadieniais iš Senosios perkėlos, padavėjai vos spėja suktis pjaustydami kumpį, sūrį, atkimšdami vyno butelius. Tai mažytis malonumas prie koncertuojančių garsenybių, kol keltas suka aplink Kiaulės nugarą iki jūros vartų, palydi saulę ir grįžta į uostą.
Parengė Daiva KAIKARYTĖ