Kas įsiminė? Muzika yra tarsi tapyba garsais, o šokis – judesiais pasakojamos istorijos (šiuo atveju – apie vyrų ir moterų santykius, kuriuos atskleidė penkios šokėjų poros). Jos gali būti linksmos, graudžios, dramatiškos... ir panašios viena į kitą.
Kaip sakė rusų literatūros genijus Levas Tolstojus: „Visos šeimos yra laimingos vienodai, o kiekviena nelaiminga – nelaiminga savaip“.
Kostiumai. A.Cholinos spektakliui „Vyrai ir moterys“ drabužius kūrė dizaineris Juozas Statkevičius. „Anželika visada nori naujos idėjos“, – sakė Juozas. Bet jam toks iššūkis – nebaisu. Juk jo biografijoje – jau beveik penkiasdešimt spektaklių, kuriems kūrė kostiumus.
Kaip Juozas sau būdingą eleganciją ir rafinuotumą įkūnijo kostiumuose, kurie turi būti ir patogūs šokti bei vartytis aktoriams vaidinant scenoje? Ši techninė užduotis dizaineriui lengva.
Kur kas sudėtingiau renkantis elastingus audinius rūbams buvo sukurti ir charakterį. Viena spektaklio dalis – jaunystė, kurios metu pasirodo šokėjos su lyg ir įprastais joms rūbais, tačiau jie – tik baleto užuomina. Balti, lengvi apdarai įkūnijo skaistumą ir jaunystės gaivą.
Kitoje dalyje merginas apdaužo gyvenimas, bet dėl Juozo kostiumų, šukuosenų bei makiažo pilkomis pelytėmis, buitinės rutinos prispaustomis vergėmis jos nevirsta.
Vyrų apdarai kalbėjo, kad jie – ir meilužiai, ir medžiotojai, ir toreadorai viename asmenyje. „Svarbiausia – kad žmonės personažuose atpažintų save“, – tokią užduotį sprendė kūrėjas.