Kokia yra ši trylika metų politikoje esanti asmenybė? Kodėl apie ją gerai atsiliepia tiek koalicijos partneriai, tiek opozicija? Ko galime tikėtis iš šios netrukus trijų anūkų močiute tapsiančios moters, užėmusios vieną pagrindinių šalies postų?
Kalbamės su ponia Irena tą dieną, kai ji buvo išrinkta Seimo pirmininke. Kaip tyčia susiklostė unikali situacija – valdžioje yra trys moterys: I.Degutienė, prezidentė Dalia Grybauskaitė ir į Briuselį išvykusį premjerą Andrių Kubilių pavaduojanti ministrė Ingrida Šimonytė.
„Dar reikia paminėti krašto apsaugos ministrę Rasą Juknevičienę, – šypsosi ponia Irena. – Manyčiau, kad apie moterų atėjimą į valdžią reikia klausti astrologų. Vyrauja tam tikri dėsningumai.
Esu girdėjusi, kad sunkmečiu moterys elgiasi daug išmintingiau nei vyrai. O ar ne taip būna šeimoje? Jei koks nepriteklius, liga ar nelaimė, kas sutelkia jėgas? Kas suburia visus šeimos narius? Mama. Moteris.
Taip ir valstybėje. Patį sudėtingiausią politinį sprendimą galima rasti ne jėga, kumščiu, o dialogu“.
– Dabar būsite stebima dar labiau. Esate stipri ir pasirengusi kritikai?
– Blogas tas vadovas, kuris vengia protingesnių už save bei kritikos.
Kad ir kuo dirbau – ligoninės vyriausiąja gydytoja, ministerijos sekretore ar ministre, – visuomet stengiausi aplink save suburti mąstančius žmones, o ne padlaižių armiją. Labiau vertinu žmones, kurie be pykčio ateina ir pasako tiesą, o ne tuos, kurie į akis šypsosi, giria, o už nugaros rezga intrigas.
Mes gyvename tokioje siauroje erdvėje, kad vis tiek sužinai, kas ir ką apie tave šnekėjo. Mano kolegė šiandien labai tiksliai pasakė: „Seime visi gražiai kalbėjo. Bet įdomu, Irena, kiek tau jau ruošiama purvo vonių“.
– Bet iš tiesų kolegos Seime apie jus yra išskirtinai geros nuomonės. Politikai pabrėžia jūsų dalykiškumą, profesionalumą, mokėjimą išklausyti. Ar tos savybės – politinio stažo rezultatas?
– Tai tikrai nieko bendra su politika neturi. Tai tam tikros mano charakterio savybės, kurias paveldėjau, įgijau iš šeimos, aplinkos.
Dirbdama medicinos srityje visuomet į pacientą žiūrėjau kaip į žmogų, kuriam noriu padėti. Manęs nedomino nei jo politinės pažiūros, nei socialinė kilmė.
Pagaliau veikė ir gyvenimas šeimoje. Su vyru Gediminu drauge esame 37 metus. Mūsų šeimoje nebuvo jokių kapojimų kirviu: „Čia mano nuomonė!“, visuomet stengėmės ieškoti kompromisų.
Net galiu pasakyti, kad ir šeimos gyvenime, ir politikoje yra daug panašumų. Jei nori rasti visiems palankų sprendimą, kas nors turi nusileisti.
– Jau buvote kviečiama užimti aukštą postą. O kodėl sutikote dabar?
– Taip, prieš dešimt metų man siūlė užimti premjero postą, tačiau tada savimi abejojau, nes politikoje buvau jauna, neturėjau patirties.
Dabar Seime dirbu jau ketvirtą kadenciją, vadinasi, politikos gimnaziją jau esu baigusi ir įkopiau į universitetinių studijų lygmenį. Tad pamaniau, jog doktorantūroje – Seimo pirmininko kėdėje – galiu būti.
– Šiandien jums buvo sunki diena. Ar spėjote pavalgyti?
– Išgėriau tik sulčių – perpus maišytų apelsinų ir morkų – bei kavos puodelį. Ir tai tik tuomet, kai pirmininkavau Seimo posėdžiui. Tiesa, valgiau pusryčius – grikių košę.
Seniai bebuvo tokia intensyvi diena kaip šiandien. Gal tik 1999 metais, kai laikinai ėjau premjero pareigas.
– Ar dažnai būna įvykių, sutrikdančių jūsų suplanuotą dienotvarkę?
– Ne, tikrai nedaug. Keliuosi šeštą valandą, pusę aštuntos jau važiuoju į darbą. Seime dirbdamas niekada negali laikytis griežto režimo.
Pati sudarydavau Seimo darbotvarkes, tačiau jos griūdavo, nes nežinai, kiek Seimo narių kalbės, kiek truks jų kalbos. Net savaitgalių negali planuoti, nes reikia važiuoti į kokio miesto ar rajono šventę, mokyklos jubiliejų. Pagaliau dar laukia susitikimai su rinkėjais.
– Dabar tų laisvų savaitgalių dar sumažės. Ar bent spėjote šįmet su šeima pagrybauti?
– Spėjome. Radome ir šilbaravykių, ir baravykų, ir kazlėkų. Grybauti mėgstu, galiu grybus nuvalyti, paruošti, tačiau niekuomet jų nevalgau.
– Atrodote pavydėtinai gerai. Sportuojate?
– Rytais padarau lengvą mankštą, kad naktinis kūno stingulys išnyktų. Vieną kartą per savaitę būtinai turiu nueiti į pirtį. Tiesiog nekantraudama laukiu tos pirties dienos, kai pailsi ne tik kūnas, bet ir dvasia.
Galva tampa šviesi, miegu kaip kūdikis.
– Mes jus pažįstame kaip politikę, bet nežinome, kokia jūs esate moteris, žmona, močiutė. Pavyzdžiui, kokio buities darbo labiausiai nemėgstate?
– Lyginti rūbų. Labai patinka ruošti valgį, jokių sunkumų nekelia namų tvarkymas – juk tai tam tikras fizinis krūvis. Tačiau drabužius lygina vyras.
Nesu pedantė. Kartais geriau įsijungiu televizorių ir pažiūriu animacinį filmą nei puolu blizginti baldų.
– Ar grįžusi po sunkios darbo dienos rodote namiškiams savo emocijas?
– Mūsų vaikai jau užaugę, sukūrę šeimas, tad gyvename dviese su vyru. Tačiau mano artimieji žino: kai esu labai pavargusi ar susinervinusi, aš tyliu. Visai nesikalbu – netgi buitinėmis temomis. Tada noriu tik ramybės.
Metams bėgant išmokau emocijas valdyti. Nei namuose, nei viešumoje savo įtūžio nedemonstruoju. Esu išmokyta jį tramdyti nuo vaikystės.
Tėvai įskiepijo, kad pats žemiausias, šlykščiausias žmogaus būdo bruožas – išlieti savo blogą nuotaiką.
– Kam jaučiate didžiausią silpnybę?
– Anūkams, be abejo, – nušvinta I.Degutienės veidas. – Sūnaus Gedimino dukteriai Austėjai jau keturiolika metų, mes esame puikios draugės.
O dukters Silvijos sūnus Gedutis, kuriam tik vieneri metukai ir du mėnesiai, man yra lyg dvasinis dopingas. Kai esu susierzinusi ar pavargusi, užtenka nuvažiuoti pas dukterį, apkabinti anūkėlį, ir viskas, kas bloga, išnyksta. Gruodį turėčiau tapti trijų anūkų močiute – duktė vėl gimdys.
– Kas jūsų didžiausia atrama?
– Šeima, ypač vyras. Taip, aš pasiryžau būti Seimo pirmininke, bet tariausi su vyru. Gavusi jo sutikimą, nė trupučio nedvejojau. Nes žinau: mano sėkmės ir stiprybės garantas – vyras, kuris kasdien yra šalia.
Tas žmogus manęs per tiek metų niekada neišdavė ir, tikiuosi, neišduos.
Tai, manau, kiekvienos moters siekiamybė. Kai pažiūriu aplinkui, tai retai berasi mano amžiaus moterį, kuri turėtų stabilią šeimą, mylintį vyrą ir dar būtų ko nors pasiekusi karjeros srityje.
O aš visa tai turiu. Esu laiminga moteris.