Londono mados savaitė vyko 25-ąjį kartą. Žurnalas „Stilius“ irgi paminėjo sukaktį – 15-ąjį akredituotą sezoną britų mados savaitėje – ir vėl įsitikino Londono dizainerių kūrybingumu!
Britų dienraščiai ta proga paskelbė 25 svarbiausius Londono mados įvykius per tuos dvidešimt penkerius metus, ir galima pasidžiaugti, kad net apie penkis šiuos patvirtintus mados istorijos faktus „Stilius“ pranešdavo tiesiogiai.
Debiutinis Gileso Deacono šou, kuriame podiumu ėjo Karen Elson, Linda Evangelista, Karolina Kurkova ir Nadja Auerman. Pirmoji Christopherio Kane’o kolekcija Holand Parke. Beprotiškai prabangus Giorgio Armani reginys „Earl’s Court“ arenoje (su Beyonce, Bono, Leonardo DiCaprio, Andrea Bocelli), į kurį mane pakvietė „Armani“ atstovai Lietuvoje „Apranga“, – tai tik trys iš jų.
Į Marco Jacobso pristatymą 2007-aisiais „The Claridges“ viešbutyje reikėjo tiesiog prašyte įsiprašyti. Na, o šiemetinį Londono mero Boriso Johnsono sveikinimą ir pastarąją mados savaitę teko stebėti jau įtrauktai į labai svarbių žurnalistų kategoriją.
Nuo vos trijų kvietimų pirmąjį sezoną ir užsispyrėliškai ieškant spragų patekti į pristatymus (mažos šalelės spaudos atstovo prieš septynerius metus niekas nesiveržė kviesti) iki kvietimų į geidžiamiausias britiškas kolekcijas, tokias kaip „Jaeger London“, kuriomis, jau galima pasidžiaugti, prekiaujama ir Lietuvoje, – tokia penkiolikos „Stiliaus“ Londono sezonų evoliucija.
Tačiau smagiausias dalykas rašant apie Londono mados savaitę yra tas, kad kiekvieną kartą ji būna neprognozuojama ir kupina staigmenų. Mados savaitės metu kasryt iškeliaujant į pristatymus išankstines nuostatas verčiau palikti namuose – kartu su snobizmu ir nepatogiais batais.
Londone, priešingai nei Paryžiuje ar Milane, tu niekada negali būti tikras tuo, kas tavęs laukia. Vakarykštis studentas, praėjusį sezoną rišęs eksperimentines kaprono virveles, šiandien, susiradęs jo talentu tikinčių finansinių rėmėjų, gali pristatyti prabangią kolekciją iš natūralios pitonų odos.
„Karštas“ praėjusio pusmečio debiutantas gali užmigti ant laurų ir niekuo nebenustebinti.
Praėjusį sezoną kritikų išgirtą „Luella“ kolekciją, kuriai pranašauta komercinė sėkmė, gali kito sezono išvakarėse pamatyti pigioje išparduotuvėje beveik visą – nenupirktą.
„Apšilęs“ naujas perspektyvus vardas, toks kaip „Gareth Pugh“, gali pabėgti į Paryžiaus aukštosios mados savaitę.
„Vivienne Westwood“, „Antonio Berardi“ ir „Burberry Prorsum“ – sugrįžti į Londoną.
Nepatingėjęs atsikelti ankstų rytą į devintą valandą vos antrą kolekciją rodančio dueto „Meadham Kircchoff“ pristatymą, atėjęs į visiškai tuščią salę (nes visi dar miega arba smarkiai vėluoja) gali išvysti tiesiog siurrealistinį vaizdą: vieną vienintelę laiku atėjusią žiūrovę – pačią Anną Wintour!
Ji išdidžiai sėdėjo apsišarvavusi akiniais, akmeniniu veidu, ir taip demonstravo savo panieką vėluojantiems į šou.
O per „Mulberry“ vakarėlį buvo galima gėrėtis, kaip supermodeliai virsta mažais vaikais ir lipa ant improvizuotos karuselės arkliukų. Arba leipti iš juoko, kai „Vivienne Westwood“ podiumu žingsniuojanti Pixie Geldof (Bobo Geldofo dukra) ir grupės „The Arctic Monkeys“ lyderio mergina, pirmoje eilėje sėdinti TV laidų vedėja Alexa Chung, viena kitai piktai rodo nepadorius ženklus. Scena, tiesiog verta Roberto Altmano filmo „Net-a-Porter“. Kaip ir momentas, kai didžiuliai apsaugininkai Kate Moss išgabena atsarginiu išėjimu iš „TopShop Unique“.
Bet svarbiausias dalykas, pritraukiantis visus į Londoną, vis dėlto yra nevaržomas kūrybingumo fontanas. Juolab kad per penkiolika sezonų išaugo nauja nepaprastai savitų dizainerių karta, kurią iš tiesų buvo įdomu stebėti. Kaip iš paramos ieškančių studentų jie virto geidžiamiausiais pasauliniais vardais, kurių rūbais prekiaujama stilingiausiuose Londono, Paryžiaus, Niujorko, Milano ir Maskvos salonuose.
Tarkime, Ch.Kane’as – tas pats absolventas, 2006-aisiais pristatęs kolekciją iš kaprono virvelių, metalinių kilpučių ir fosforescencinių akcentų. Jo kolekciją tąkart stebėjo ir Anna Wintour, ir Donatella Versace.
Šiandien Ch.Kane’as rengia vieną geidžiamiausių mados savaitės šou. Per tuos metus jis pristatė plačiausią diapazoną įvaizdžių – nuo senųjų meistrų verto aksomo, baikerių odos, „dinozaurų žvynų“ karpinių, sidabru laminuotų megztinių iki šio sezono įkvėpimo – Lolitos ir variacijos langučių tema (jei pamenate, būtent tokio audinio suknele ji gundė V.Nabokovo romano herojų).
Kiti, pastaraisiais sezonais subrendę vardai, kuriuos jau reikėtų įsiminti – tai Richardas Nicollas, Mariosas Schwabas, „Erdem“, Peteris Pilotto. Galbūt neatsitiktinai viena didžiausių minių būriavosi prie „Fashion Fringe“ pradedančių dizainerių rėmimo iniciatyvos, kurią globoja Donatella Versace.
Londonietiškam kūrybingumui jokios krizės nebaisios. Priešingai, kuo daugiau finansinių apribojimų, tuo didesniu pajėgumu pradeda veikti fantazija. Tuo galėjo įsitikinti bet kas, pasidairęs ne tik po pristatymų įvairovę, bet ir tarp žiūrovų.
Surengti parodymą ant podiumo per brangu? Na, ir kas, galima paruošti pristatymą prabangiuose viešbučio apartamentuose. Kainuoja pigiau, o privalumų – ne vienas. Ne tik daili aplinka, bet ir galimybė iš arti apžiūrėti rūbą – visai kaip senais gerais „haute couture“ laikais.
Nėra pinigų nuolatiniams vizitams į kirpyklą – žiūrovų galvos sutvisko vaivorykštinėmis plaukų spalvomis, kokių nematėme nuo devintojo dešimtmečio. Nėra pinigų naujausiam šio sezono rankinės modeliui? Ne bėda – sezono dvasią galima pagauti drąsiai ir netikėtai „perdarant“ jau turimus drabužius.
Gero tono dieninės suknelės, džiovintuvu sušukuoti plaukai, neutralus makiažas, dirbtinis išpuoselėtas įdegis ir nepriekaištingas manikiūras užleido vietą ryškiems akių šešėliams ir dar ryškesniems plaukams, raudoniems lūpų dažams, siaurutėlėms kelnėms ir itin drąsiems mini.
Patikėkite, tai daug įdomiau nei ekonominio pakilimo laikų mada, kai visi nori atrodyti turtingesni, nei yra iš tikrųjų, o ant podiumo – arba nuosaikiai moteriškos „bankininkų žmonų“ suknelės, arba žemę šluojantys raudonojo kilimo apdarai.
Tai liudijo ir Londono dizainerių kolekcijos, kurios aiškiai rodė, kad dabar reikia smarkiai pakovoti, norint sudominti vartotoją. Meistrystė ir kokybė pastebimai išaugusios, idėjos pulsuoja išradingumu. Todėl nuo podiumo beveik dingo anksčiau buvę populiarūs įvaizdžiai – anemiška „intelektualė“, įvilkta į pilkšvas „konstrukcijas“, respektabili dama ar raudonojo kilimo dievaitė su blizgučiais.
Įžūlus, pusiau pankiškas ankstyvasis Madonnos įvaizdis, milžiniški pečiai tarsi iš serialo „Dinastija“ ir „kalė“ Aleksis (ne veltui šio vaidmens atlikėja aktorė Joan Collins puikavosi pirmoje eilėje) – štai naujausias dizainerių įkvėpimas ir nenusakomas smagaus bei sveiko agresyvumo dvelksmas. Tačiau apie tendencijas – kitame numeryje.
Kur ir kaip Londono dizaineriai pristatė kolekcijas? Vieni tradiciškai rinkosi Britų mados tarybos palapines „Somerset House“ rūmų kieme, kiti – „TopShop“ salę. Tačiau likusieji nežabojo fantazijos kurdami foną savo kolekcijai.
Originalumu neabejotinai pirmavo kompanija „Aquascutum“, šiemet nerengusi pristatymo ant podiumo, o vietoj jo pasirinkusi pristatymą savo būstinėje.
Ten, „Silent Studios“ kūrybinės grupės sukurtoje trimatėje vaizdo projekcijoje, nusitrynė ribos tarp mados ir šiuolaikinio meno instaliacijos.
Žiūrovai buvo pakviesti į tamsų kambarį, pavadintą „ID-Room“, kuriame tvyrojo mėnulio pavidalo trimatis kamuolys su besikeičiančiais vaizdais. Sveiki atvykę į XXI amžių? Šią instaliaciją galite išvysti adresu: https://vimeo.com/groups/109/videos/6682031
Ką Londono dizaineriai kvietėsi į pirmąją eilę? Kas tarsi bebaimiai kareiviai žygiuoja mados fronte? Žinoma, tai – įžymybės, kurios jau dabar nebijo vilkėti tų dizainerių kūrinių, kurie parduotuvėse atsidurs tik kitų metų vasarą.
Taip pat galioja ir geležinė taisyklė – parodyk savo pirmąją eilę, ir aš pasakysiu, kas tu per dizaineris. Todėl „TopShop Unique“ pristatymo pirmoje eilėje sėdi superšaunus auksinis jaunimas, kuris nekreipia nė mažiausio dėmesio į rūbo etiketę ar jo brangumą, o savo stilių (kurį vėliau kopijuos viso pasaulio jaunuomenė) gali susikurti ir iš nebrangių „TopShop“ rūbų.
Pas dizainerį Ashishą Guptą, kuriantį beveik vien įspūdingus (ir sceninius, fotogeniškus) žvynelių apdarus – ištisas ritmenbliuzo ir popmuzikos žvaigždynas.
Kaip Londone į mados pristatymus puošiasi manekenės, įžymybės ir moterys, madą semiančios tiesiai ir iš gausybės rago – mados žurnalų redaktorės? Priešingai nei Lietuvoje, kur pristatymai virsta iškilmingais vakariniais renginiais, Londono mados savaitė – dalykinės, nepaprastai intensyvaus ritmo dienos, kai tenka pažiūrėti po tuziną kolekcijų, išmėtytų po visą miestą, o vakare laukia vakarėliai.
Tad dažnai net įtakingiausių leidinių redaktorės, kurias iš vienos vietos į kitą vežioja limuzinai, renkasi gana praktišką ir patogų įvaizdį. Kai kurios, tiesa, neatsisako svaiginančių aukštakulnių.
Kolekcijas demonstruojančios manekenės turi būti itin mobilios, tad dažniausiai rengiasi labai paprastai, kojas apauna itin patogiais „Dr.Marten’s“ batais, auliniais ar sportbačiais.
Prieš pusmetį rašėme, kad šis sezonas be pikantiškos skrybėlaitės – kaip raidė „i“ be taško. Kad dizainerių siūlyta tendencija prigijo ir gatvėje, buvo galima lengvai įsitikinti pažvelgus į Londono mados savaitės lankytojus.
Merginos mielai rinkosi pikantiškas, mažas retro stiliaus skrybėlytes su vualetėmis ar be jų. O ką jau kalbėti apie žvaigždes. Atlikėja Paloma Faith pasipuošė neono geltonumo berete, o VV Brown – didžiule kailio kepure, iš po kurios pikantiškai kyšojo jos firminiai kirpčiai, susukti į volelį.
Dar viena tendencija – vaivorykštės spalvų plaukai ir gana pankiškos šukuosenos. Štai jums šimtaprocentinis Londonas, tęsiantis geriausias tradicijas, kurias kažkada pradėjo „flaminginė“ Zandra Rhodes ir oranžinė Vivienne Westwood. Šį sezoną pankiškas vaivorykštines šukuosenas mielai rinkosi ir moterys, ir vyrai.