Valandų valandas su šia žavia ir išmintinga moterimi galima diskutuoti bet kokia tema. Ji turi savo tvirtą nuomonę visais klausimais, tačiau yra tolerantiška ir jos kitiems nebruka. Ji labai brangina savo laiką, todėl jos diena griežtai suskirstyta valandomis, per kurias turi nuveikti numatytus darbus. Su ja lengva bendrauti, nes viskas, ką ji sako, ateina tiesiu keliu, be jokių socialinių ar manieringumo filtrų.
Ji niekada nedalyvavo grožio konkursuose, nors pripažino, jog prieš keliolika metų buvo gavusi pasiūlymą pasirodyti grožio konkurse „Mis Zarasai“, tačiau jos tai nesudomino.
O į konkursą „Lietuvos ponia 2009“ ėjo tik todėl, jog organizatoriai jį pristatė ne kaip grožio, bet kaip žavesio varžytuves.
– Kaip suprantate sąvoką „moters žavesys“?
– Ką apima ši sąvoka? Kiekvienoje kultūroje tai labai skiriasi. Pas mus labai svarbūs fiziniai duomenys ir moters seksualumas. Šios savybės – hierarchijos viršūnėje. Tai įrodo ir faktas, jog tokių konkursų vertinimo komisijose dominuoja vyrai. Nes mes turime sugundyti vyrus! Fizinis grožis vis dar svarbus.
Kitas aspektas – moters užimtumas, kaip ji save išreiškia visuomenėje. Verslumas – ta savybė, kurios irgi tikimasi iš žavios moters. Fizinis patrauklumas, turimi verslumo įgūdžiai ir labai svarbi savybė – gebėjimas sklandžiai reikšti savo mintis – tai žavios moters rodikliai.
– Sakėte, jog dalyvaudama konkurse atlikote tyrimą – kokie jo rezultatai?
– Mano tyrimas parodė, jog grožio sąvoka jau ima keistis. Grožis – kaip tapatybė, bet ne kaip esybė. Būti gražiai tik išoriškai – nebepakanka. Bet Lietuvoje sunkiai sekasi atsisakyti žavios moters sampratos – kad moteris turi būti geidžiamas objektas, kuris sukelia fiziologinius pojūčius. Tačiau visuomenėje jau vyksta pokyčiai, formuojasi naujos nuostatos. Bet dar užtruks, kol senos nuostatos pasikeis.
Tokie konkursai, kuriuose bandoma pabrėžti ne tik fizinį grožį, gali pasitarnauti teigiamiems pokyčiams ir laužyti tradicijas. Moters galima geisti ne tik į ją žiūrint, bet ir ja žavėtis klausantis jos kalbos.
– Ar laikote save seksualia?
– Brandžios moters seksualumas tapatinamas su apvaliomis formomis, o aš kitokia. Esu kukli, nelaikau savęs didele intelektuale. Kalbėti scenoje yra sunkiau nei ten judėti.
Neramu, ar tavo kalba bus tinkamai išgirsta ir suprasta. Žinau, koks žmonių požiūris į blondines ir gerą išvaizdą, tačiau nežinojau, kokia bus reakcija į kalbėjimą.
– Jūs daug laiko skiriate fiziniam pasirengimui, kasdien sportuojate, o vieną kartą per savaitę bėgate 6 kilometrų krosą. Iš kur toks pomėgis sportuoti – juk neketinate dalyvauti ir sporto varžybose?
– Paauglystėje buvau apkūni, dėl to labai išgyvenau. Sulaukdavau bendraamžių patyčių. Tada nusprendžiau mažai valgyti, o tai, kaip paaiškėjo, augančiam organizmui labai žalinga. Sušlubavo sveikata. Mane išgelbėjo močiutė, kuri patarė kuo daugiau sportuoti, ypač bėgioti. Pirmasis mano kroso maršrutas – bėgimas ratais aplink močiutės namą.
Visose gyvenimo srityse būtinas geras fizinis pasirengimas. Net šiame konkurse man buvo lengviau nei kitoms dalyvėms, nes aš nuolat sportuoju. Man nebuvo sunku išlaikyti gerą fizinę formą per aštuonias valandas trunkančias repeticijas.
Sportuoti – toks pat įprotis, kaip valytis dantis. Sportuojant smegenys prisipildo kraujo, tu nieko negalvoji, išsivalo galva, o paskui ateina daug naujų gerų minčių. Be to, man sportas padėjo išmokti nesidrovėti savo kūno.
– Liudmila, jūs neturite žalingų įpročių, labai tiksliai planuojate savo laiką, valgote tik sveiką maistą, naudojatės ekologiška kosmetika. Iš kur toks griežtas gyvenimo būdas?
– Jaunystėje neturėjau laiko šėlionėms, todėl nežinau, kas yra alkoholis, nikotinas, narkotikai. Ištekėjau būdama 17 metų, vos baigusi Zarasų vidurinę mokyklą. Netrukus susilaukiau dukters, turėjau mokytis ir rūpintis dukrele.
Man sunku suprasti savo studentus, kai jie sako, jog nepasiruošė paskaitoms ar egzaminams. Juk jiems nereikia auginti vaikų, rūpintis šeima, o jie vis tiek nesugeba skirti pakankamai laiko mokslams. Gyvenimas mane išmokė branginti laiką.
Trylikametę dukrą Liviją irgi mokau branginti laiką. Ji kasdien turi perskaityti po 15 puslapių knygos lietuvių kalba, po 5 puslapius anglų kalba ir valandą groti pianinu.
Aš nevalgau saldumynų, išskyrus džiovintus vaisius. Ne todėl, kad nemėgčiau saldžiai. Visi saldumynai – tortai, saldainiai – turi daug sintetinių medžiagų, kurios iškreipia saldumo skonį, o džiovintų vaisių saldumas – tikras. Mėsos valgau nedaug, dažniausiai paukštieną. Mėgstu daržoves, bet jas valgau be priedų ir padažų. Po kelionės į Turkiją supratau, jog skaniausia – tarkuotos morkos be jokių priedų.
– Ar negaila, kad taip anksti ištekėjote ir tokia jaunutė susilaukėte dukters – juk netekote nerūpestingos jaunystės etapo?
– Nesigailiu. Dabar mano duktė jau paaugo, o mano mokslai pasistūmėjo į priekį. Kalbuosi su buvusiomis klasės draugėmis, kai kurios dar neturi nei vaikų, nei mėgstamo darbo, nei mylimo vyro, o aš viską turiu. Tekėjau iš meilės, Levaldas buvo mano pirmasis vyras, su kuriuo iki šiol gyvenu. Jis septyneriais metais už mane vyresnis, prekiauja nekilnojamuoju turtu, esančiu prie ežerų ir upių.
– Konkurse viena kolegė jūsų paklausė, kokį daiktą visada turite su savimi? Jūs atsakėte, jog stengiatės neprisirišti prie jokių daiktų, ir patarėte publikai atsisakyti daiktų priklausomybės. Ar tikrai neturite daikto, kurį nešiojatės kartu?
– Žinoma, sunku išsiversti be mobiliojo telefono, tačiau savaitgaliais, kai su šeima važiuojame į kaimą, mobilųjį telefoną palieku namie. Savaitgaliais telefonu nebendrauju.
– Kiekviena moteris iš prigimties yra koketė. O jūs – ne išimtis?
– Nežinau, ar moku koketuoti. Pats koketavimas, jei jis yra natūralus, man yra priimtinas. Negerai, kai koketuojama siekiant kokių nors savanaudiškų tikslų.
Visą gyvenimą mokiau save pozityvumo. Juk mintis formuoja veiksmą. Jei galvosiu blogai, tai tas blogis gali atsitikti man arba kitiems. Todėl ir studentus mokau pozityvumo.
– Kalbate raiškiai, logiškai, vengiate demonstruoti jausmingumą. Ar tai reiškia, kad blaivus protas jums svarbiau už jausmus?
– Viskas prasideda nuo emocijų, o paskui viską dėlioju pagal logiką. Emocijos – visko pradžia.
Labai mėgstu verkti, tai nuostabi emocinė būsena. Aš jos nebijau ir nesigėdiju. Vyrai labai bijo ašarų. Man verkimas – lyg lietus, apsivalymas. Nereikia stabdyti liūdnų emocijų, nes po jų ateis džiaugsmas. Juk liūdesys ir džiaugsmas sudaro gyvenimo pilnatvę.
– Netrukus turėtumėte gintis kalbotyros disertaciją tema „Moralės modeliai viešajame diskurse: kontrastyvinė metaforos analizė“. Tad ar dar lieka laiko poilsiui?
– Prie ežero Zarasų rajone turime sodybą su rusiška pirtimi. Kiekvieną savaitgalį su šeima ten važiuojame. Pirtyje maudomės ištisus metus. Mano tėvas – sentikis, jis turi išskirtinius pirties ritualus, kurių išmokė ir visą šeimą.
– Konkurse laimėjote „Megaturo“ kelionės čekį – kur ketinate keliauti?
– Dabar apie keliones negalvoju. Svarbiausia – apginti disertaciją, o paskui – pažiūrėsim.
Mane labai nudžiugino kitas rėmėjų prizas. Jis buitinis, bet labai praktiškas – švaros paslaugų bendrovė „Vitaresta“ išvalys mūsų būstą. Švarūs namai – kiekvienos moters svajonė, – įsitikinusi „Lietuvos ponia 2009” L.Arcimavičienė.