Net ir visokiausių senovinių daiktų mačiusi specialistė prisipažįsta, kad kamėjos iki šiol jai dvelkia mistika. Gal todėl, kad jų ištakos siekia antikos laikus, o miniatiūriniam akmens raižymui reikėjo išskirtinio susikaupimo, kantrybės ir meistriškumo. Iš to laiko Sankt Peterburgo Ermitaže saugoma garsioji Gonzagų kamėja iš sardonikso „Ptolemėjas II ir Arsinoja“.
Kurti kamėjas meistrus įkvėpė antikos laikų meno kūriniai ir monetos. Raižiniai ant sienų, freskos, skulptūros, tapybos darbai, žinomų žmonių atvaizdai ant pinigų buvo perkeliami į miniatiūrinį raižinį onikse, agate, jaspyje, ametiste, topaze ar rubine, vėliau - lavoje, dramblio kaule. Taip kamėjos - atsparūs laikui ir lengvai saugomi kūriniai - tapo savotiškomis reprodukcijomis to meto meno šedevrų, kurių dauguma pražuvo.
Kamėjose vaizduojamos mitologinės scenos, tačiau dažniausiai - žmogaus profilis. Ir ne bet koks, o vadinamasis klasikinis graikiškas, kai kakta ir nosis sudaro vieną tiesią liniją. Būtent tokiu - tobulu, idealių proporcijų žmogaus veidu buvo žavimasi antikos laikais. Apibendrintai galima sakyti, kad kamėja - išsimokslinimo simbolis bei nepriekaištingo skonio atributas.
Akmenyje būdavo raižoma ne bet kas, o garsūs žmonės, dievai ir pusdieviai, garsūs mitologiniai personažai - meilės dievas Kupidonas, senovės graikų mitų didvyris Heraklis, poetas Homeras, politikas Ciceronas, dažnas ir grožio deivių - trijų gracijų - motyvas. Karalius Aleksandras Makedonietis savo rūmuose net laikė garsų raižymo meistrą Pirgotelį, kuriam vienam buvo suteikta teisė graviruoti didžiojo karvedžio atvaizdus.
Antikinėmis kamėjomis nepasipuoši - tai būtų per daug šventvagiška. O jų ir neturėtume, jei ne Renesansas - epocha, atgaivinusi antikinę dvasią mene ir - kamėjas. Bet labiausiai už galimybę šiandien puoštis kamėjomis turime būti dėkingi XIX amžiui, Viktorijos epochai, kai žmonės pradėjo geisti romantikos ir prabangos.
Tuo metu itin mėgta atkartoti senovinį stilių, taip bandant suderinti istorinę dvasią su prabangos troškimu. Tuomet pasinaudota ne tik antika, bet ir viduramžiais, kai senosiomis antikinėmis kamėjomis buvo puošiami liturginiai reikmenys, o mitologiniai siužetai be skrupulų pritaikomi krikščioniškoms reikmėms (pavyzdžiui, pergalės deivės virsdavo angelais). Taip kamėjomis - pamėgtu prabangos atributu - vėl pradėta puošti diademas, sąsagas, auskarus, vėduokles, indus, skėčius, antspaudus, baldus ir net ginklus.
Nors tas laikas kaltinamas eklektika, ne rankomis buvo pagaminami daiktai, o mašinomis, vizgi tuomet kurtos kamėjos būtų neabejotinai puikus grobis šiandienei puošeivai.
O kolekcininkai ieško antikinių arba Renesanso laikų kamėjų. Pavyzdžiui, dizaineris Yves’as Saint Laurent’as turėjo puikią XVI-XVIII amžiaus kamėjų kolekciją, kuri po didžio kūrėjo mirties neseniai buvo parduota „Christie’s“ aukcione.
Akmenyje išraižytas antikinio idealo simbolis traukė Napoleoną, kuris globojo miniatiūrinės raižybos meistrus ir net įkūrė jos fabriką.
Tikra kamėjų maniakė buvo Rusijos imperatorė Jekaterina II, sukaupusi apie 8 tūkstančius gražiųjų egzempliorių. Ji užsakydavo išraižyti ir savo bei šeimos narių profilius kamėjose.
Tuo žmonės žaidžia ir dabar - raižomi net vaikų profiliai. To niekada nebūtų nutikę antikos laikais, kai buvo domimasi ne mažu ir ne senu, o tik jaunu, kupinu jėgų, žmogumi. Na, jei jūsų artimo žmogaus profilis ir neatitinka graikiškų kaktos bei nosies proporcijų, dirbinys vis tiek išliks vertingas - bus galima gėrėtis keliais akmens atvertais sluoksniais, šešėlių bei virpesių žaismu.
Ne mažiau vertinamos kamėjos, išskaptuotos iš perlamutrinės kriauklės, nors ją raižyti lengviau. Mat kamėja iš kriauklės yra lengvesnė, tad ja paprasčiau puoštis, ji šviesesnė ir puošnesnė.
Jei jūs retai ar iš viso nematėte kamėja pasipuošusių žmonių, tai dar nereiškia, kad niekas jomis nesipuošia. Pasidabinusių kamėjomis vyrų reikėtų dairytis tokiuose renginiuose, kur vilkimi frakai ir smokingai. O, pavyzdžiui, antikvarinių daiktų galerijos „Fabra Ars“ Vilniuje savininkė Tamara Binevič ištraukia savo senovinius papuošalus ir dėl to, kad jie tiesiog privalomi uždarų klubų narių susiėjimuose ir prabangiuose aukcionuose.
Parengė Daiva KAIKARYTĖ